Kartais silpnumo priežastys būna akivaizdžios (pavyzdžiui, per mažai miego), tačiau būna ir tokių dienų, kai nepavelkame kojų tiesiogine šio žodžio prasme, o priežasčių nematyti. Kaip tokiu atveju išsiaiškinti, kur šuo pakastas?
 
Specialistai atviri: vieno atsakymo į tokį klausimą nėra. Lygiai taip pat, kaip paklausę pediatro „Kodėl mano vaikas verkia?“, išgirstumėte devynias galybes galimų variantų, taip ir jūsų silpnumo priežasčių gali būti pačių įvairiausių, pradedant tikrai rimta liga ir baigiant skysčių trūkumu.
 
Štai tik septynios labiausiai paplitusios, nors neakivaizdžiausios nuolatinio išsekimo jausmą sukeliančios priežastys.
 
Dehidratacija
 
Pernai amerikiečiai mitybos specialistai atliko eksperimentą ir nustatė, jog sveikos moterys, nespėjusios laiku papildyti vos 1,5 proc. savo organizmo vandens atsargų, jau patiria nuotaikų svyravimus ir skundžiasi sumažėjusia energija. Mokslininkai spėja, kad subjurusi nuotaika yra pagumburio – smegenų srities, atsakingos už tokius dalykus kaip skysčių balansas mūsų organizme ir kūno temperatūra, – neuronų siunčiamas įspėjamasis signalas gerti daugiau vandens.
 
Ką daryti? Gerkite. Tik pamirškite tą neva būtinų 8 stiklinių vandens per parą taisyklę. Skysčių balansas organizme yra labai individualus dalykas – universalaus išgertino vandens kiekio nėra ir negali būti. Kiekvieno žmogaus skysčių kiekis varijuoja priklausomai nuo tokių išorinių veiksnių, kaip oras, ir nuo patiriamų fizinių krūvių. Paprastai tariant, turėtumėte šlapintis mažiausiai kartą kas trys valandos ir šlapimas turėtų būti šviesaus limonado atspalvio – tai ženklas, kad vartojate pakankamai skysčių.
 
Senka vitamino B12 atsargos
 
Organizmui vitaminas B12 reikalingas raudoniesiems kraujo kūneliams gaminti, taip pat užtikrinti, kad smegenų neuronai deramai funkcionuotų. Kai šio vitamino pradeda stigti, sumažėja deguonies kiekis kraujyje, jo nebeišnešiojama po visą organizmą tiek, kiek derėtų, taigi ir sėdite darbe miegodami atviromis akimis.
 
Yra kelios priežastys, kodėl organizme gali sumažėti vitamino B12. Pirmiausia, kai senstame, mūsų kūnas pradeda gaminti mažiau baltymo, vadinamo vidiniu faktoriumi (intrinsic factor), padedančio pasisavinti šį vitaminą. Antra, kadangi tik gyvulinės kilmės maiste yra natūralaus vitamino B12, vegetarai ir veganai labiausiai rizikuoja susidurti su jo deficitu. Kaip, beje, ir žmonės, patyrę skrandžio arba žarnyno operacijas (anot medikų, tokios operacijos dažnai pakeičia audinius, absorbuojančius vitaminą B12).
 
Beje, kad jaustumėte nuolatinį silpnumą, nebūtinas vitamino B12 deficitas – kai kurie žmonės pradeda skųstis „zombio“ būsena bent truputį sumažėjus jo kiekiui organizme arba šiam pasiekus pavojingą ribą.
 
Ką daryti? Jeigu kamuoja ne vien išsekimas, bet ir užmaršumas, neramių kojų sindromas – arba galūnės dažnai tirpsta, praranda jautrumą, galima įtarti vitamino B12 deficitą. Pasikonsultuokite su savo gydytoju, pasidarykite kraujo tyrimą. Jeigu šis tikrai parodys vitamino stygių, gali tekti pavartoti maisto papildų. Jų dozę turėtų nurodyti gydytojas, bet paprastai jos svyruoja nuo 100 iki 500 mikrogramų.
 
Beje, specialistai pataria rinktis formulę su užrašu „metilkobalominas“, o ne „cianokobalaminas“ – ji priimtinesnė organizmui.
 
Nuolat patiriate stresą
 
Bandymas gyvenime viską suspėti, būti darbščiausiems, geriausiems, greičiausiems anksčiau ar vėliau smogia atgal – ir negailestingai.
 
Normaliomis aplinkybėmis streso hormono kortizolio kiekis mūsų organizme didžiausias būna rytais, o vakare smarkiai sumažėja – taip jis padeda palaikyti normalų dienos ritmą. Bet nuolatinis stresas visiškai išderina šį grafiką.
 
Jeigu jūsų organizmas yra, vaizdžiai tariant, nuolatinės kovinės parengties būsenos, kortizolio kiekis niekada nesumažėja, taigi tampa sunku ar beveik neįmanoma užmigti naktimis. Arba priešingai: streso ujamas organizmas gali tiesiog nebespėti gaminti reikiamo kortizolio kiekio, dėl ko vargais negalais atsikėlę iš ryto visą pirmąją dienos dalį prasvirdinėjate it lunatikai.
 
Ką daryti? Mes ne visada galime kontroliuoti streso šaltinį, bet galime pakeisti savo reakciją į stresą. Pasistenkite rasti bent 15 minučių perdien meditacijai: jos galia iš pradžių greičiausiai bus sunku patikėti, bet meditacija padeda suvaldyti stresą nepagydomomis ligomis sergantiems žmonėms, taigi tikrai padės ir visiškai sveikiems.
 
Slapta širdies liga
 
Kai kurių šaltinių duomenimis, maždaug pusė infarktą patyrusių žmonių vėliau prisimena kelias savaites prieš sunegaluodami turėję problemų dėl miego ir jautęsi išsekę.
 
Jeigu esant fiziniams krūviams – pavyzdžiui, lipant laiptais, – jaučiate nuovargį, ima stigti oro, tai jau rimtas pavojaus signalas. Dėl užsikimšusių kraujagyslių arba nusilpusio širdies raumens kraujas negali normaliai cirkuliuoti, taigi jūsų raumenys ir kiti audiniai negauna pakankamai deguonies tam, kad tinkamai funkcionuotų.
 
Ką daryti? Keliauti tiesiai pas gydytoją – ypač jeigu toks silpnumas jus užklupo netikėtai arba jaučiate kitus neįprastus simptomus: krūtinės skausmus, nerimą, nebegalite sutelkti dėmesio. Specialistas atliks visus būtinus tyrimus, kad išsiaiškintų, ar nesergate širdies liga.
 
Per daug arba per mažai geležies
 
Niekam ne paslaptis, kad nuolatinis nuovargis – vienas ryškesnių anemijos simptomų. Tačiau jokiu būdu nereikėtų manyti, jog nusipirksite vaistinėje geležies papildų, pavartosite jų ir vėl būsite kaip tas prisukamas kareivėlis.
 
Taip, tai tiesa: jeigu organizme mažai geležies, raudonieji kraujo kūneliai negali normaliai susiformuoti, taigi ir neparūpina audiniams reikiamo deguonies kiekio. Bet jeigu jūsų organizme geležies per daug, šis perteklius gali pasireikšti lygiai tokiu pat simptomu – nuolatiniu nuovargiu. Mat organizmas, stengdamasis atsikratyti to, kas jam nereikalinga, aktyviai naudoja turimus vitaminus, mineralines medžiagas ir energiją, kol visiškai „išsenka baterija“.
 
Ką daryti? Neskubėkite pirkti geležies papildų prieš tai gerai neapsvarstę savo rizikos faktoriaus. Geležies stygius dažniausiai diagnozuojamas vegetarams ir veganams; žmonėms, sergantiems virškinimo trakto ligomis ar turintiems bėdų dėl skydliaukės; hormoninius kontraceptikus vartojančioms moterims ir toms, kurių menstruacijos labai gausios.
 
Geležies perteklius organizme paprastai būna paveldimas. Arba jį sukelia neatsakingas maisto papildų vartojimas. Bet kuriuo atveju, jis pasireiškia ne tik nuovargiu, bet ir papildomais simptomais: jums nuolat šalta, išplonėja plaukai ir nagai, staiga atsistojus susvaigsta galva.
 
Geležies pusiausvyra organizme nepaprastai svarbi, tad verčiau jau venkite saviveiklos. Pasikonsultuokite su gydytoju, pasidarykite kraujo tyrimus – neskubėkite ryti tablečių.
 
Užsisėdėjote
 
Pernelyg sėslus gyvenimas ir nuolatinis stresas – mirtinas derinys. Šie du „vampyrai“ gali išsunkti iš organizmo visą energiją, o jūs net nesuprasite, kas nutiko, – juk nepatiriate jokių fizinių krūvių!
 
Įsivaizduokite beprotišką dieną darbe, per kurią jūsų organizmas tik ir užsiima tuo, kad spartuoliškais tempais gamina streso hormoną kortizolį ir pumpuoja į kraują gliukozę.
 
Taip stresas veikia mūsų kūną – ruošia jį arba kautis, arba bėgti. Bet jeigu kūnas tuo metu sėdi prie kompiuterio, nėra galimybės atpalaiduoti visą tą sukauptą energiją ir įtampą. Tai tas pats, kas spausti automobilio greičio pedalą, kai variklis veikia tuščia eiga. Rezultatas – sutrinka nakties miegas ir visiškai išeikvojamos jūsų vidinio kortizolio gamybos fabrikėlio medžiagų atsargos. Nenuostabu, kad kitą rytą tenka prisiversti išlipti iš lovos ir pirmąjį kavos puodelį pasiekti laikantis sienų.
 
Ką daryti? Jeigu tapote pernelyg sėslūs, pradėkite judėti. Kai kurių specialistų patariamos 150 minučių nuosaikių fizinių krūvių arba 75 minutės intensyvių fizinių krūvių per savaitę iš tiesų dažniausiai padeda atsikratyti išsekimo jausmo ir grąžina energiją. Tik nesitikėkite teigiamo rezultato akimirksniu. Medikai sako, jog kartais prireikia kelių savaičių ar net mėnesių nuolatinio judėjimo, kol streso ir nejudraus gyvenimo būdo iškamuoti žmonės vėl pradeda normaliai miegoti.
 
Persistengiate sportuodami
 
Ne veltui sakoma, kad lazda visada turi du galus. Blogai, jeigu išvis nejudate, bet jeigu pernelyg sekinate save fiziniais krūviais – irgi negerai.
 
Jei kasdien prakaituojate sporto salėje arba intensyviai treniruojatės (pavyzdžiui, maratonui arba triatlonui), išsekimo jausmas ir sutrikęs miegas gali būti ženklas, jog pernelyg spaudžiate savo kūną reikalaudami iš jo daugiau nei jis gali duoti.
 
Treniruotės – ir ypač ištvermės pratimai, – taip pat padidina kortizolio išsiskyrimą organizme. Ir jeigu neužtikrinate organizmui deramo aktyvumo ir poilsio santykio, rizikuojate perkrauti savo sistemą. O fizinis stresas yra ne ką mažiau pavojingas nei emocinis ar psichologinis.
 
Ką daryti? Jeigu visą gyvenimą reguliariai sportavote, bet staiga pradėjote greitai nuvargti, greičiausiai tiesiog perlenkėte lazdą. Leiskite sau kelias dienas visiškai atsipūsti. Palengvinkite kasdienę treniruočių programą – pasilikite tik 25 proc. ankstesnio savaitinio fizinio krūvio. Po savaitės, jei jausitės geriau, galėsite padidinti jį dar 25 proc. Dar po savaitės – vėl, kol grįšite prie pradinio krūvio.
 
Pasigavote šlapimtakių infekciją
 
Jeigu teko iškęsti tokį negalavimą anksčiau, niekada nebepamiršite nemalonių pojūčių, kuriuos patyrėte šlapindamiesi. Tačiau jie – toli gražu ne vieninteliai simptomai. Labai daug sergančiųjų šlapimtakių infekcijomis taip pat skundžiasi dideliu nuovargiu. O vyresni kaip 40-ies pacientai (ir ypač pacientės) prisipažįsta besijaučiantys taip, tarytum būtų sunkūs ligoniai. Anot urologų, išsigąsti nereikėtų – taip, sako jie, organizmas bando priversti jus kuo daugiau ilsėtis, kad jis tuo metu galėtų mesti visas jėgas kovai su infekcija.
 
Ką daryti? Jeigu įtariate, kad galėjote susirgti šlapimtakių infekcija, būtinai apsilankykite pas gydytoją. Specialistas skirs antibiotikų, tie įveiks ligą sukėlusias bakterijas. Baigus gydymą, per 7–10 dienų visi nemalonūs simptomai, įskaitant ir išsekimą, turėtų išnykti.
 
Kol sveikstate, pasistenkite kuo daugiau ilsėtis, vartoti daug skysčių ir sveikai maitintis.
 
Na, o jeigu esate linkę sirgti šlapimtakių infekcijomis dažnai (dažniau nei dukart per metus), pasikonsultuokite su specialistu – ilgalaikė antibiotikų profilaktika gali padėti išvengti ligos pasikartojimų.