Taip pat mirtiną pavojų gali sukelti nepastebėtas vabzdys, su maistu ar gėrimais patekęs į burną ir įgėlęs ryklėje ar gerklose. Prasidėjęs tinimas gali sutrikdyti kvėpavimą.

Ką daryti įgėlus vabzdžiui?

• Stebėti savijautą.
• Jei įgėlė bitė, reikia nesuspaudžiant nuodų maišelio pašalinti geluonį. Tą galima padaryti peilio galu, atsargiai nubraukiant geluonį į šoną. Vapsvos gėluonio nepalieka.
• Tinimą ir skausmą mažina įgeltos vietos šaldymas, tam galima panaudoti ledą ar šaldytų daržovių maišelį suvyniotą į rankšluostį.
• Patinusią galūnę, esant galimybei, rekomenduojama laikyti pakeltą ir neišsigąsti, jei tinimas sustiprėja antrą ar trečią parą.
• Paprastai pavieniai bičių, vapsvų ar mašalų įgėlimai nėra pavojingi, tik skausmingi, vietiškai dirginantys. Kartais, ypač nukasius įgeltą vietą, galima antrinė infekcija, sustiprinanti uždegiminę reakciją ir skausmą.
• Pajutus silpnumą, pasunkėjus kvėpavimui, dūstant ar įgėlus burnos srityje, į liežuvį - skubiai kreiptis į medikus.

Kaip apsisaugoti?

• Uodams ir kitiems kraujasiurbiams vabzdžiams atbaidyti vartojamos specialios priemonės, vadinamos repelentais, tačiau šios medžiagos neapsaugo nuo bičių ir vapsvų. Jie gali būti ir natūralūs, pvz., citrinžolės ar levandų eterinis aliejus.
• Vengiant vapsvų, širšių ir bičių, gamtoje nepatartina kvėpintis stiprų, ypač gėlių kvapą skleidžiančiais kvepalais.
• Gėrimus gerkite tik iš tokios taros, kad matytumėte, jog į gėrimą nepateko vabzdys, nepastebėję galite jį praryti.
• Venkite valgyti atvirose vietose, ypač vaisius, ledus – jie privilioja vabzdžius, arba tą darykite labai atsargiai.
• Nerekomenduojama vaikščioti basomis po žydinčias pievas. Labai daug vapsvų būna po vaismedžiais ant žemės prikritusiuose vaisiuose – juos reiktų rinkti atsargiai.
• Venkite gausiai žydinčių gėlynų, medžių ir krūmų. Neikite prie avilių, vapsvų, širšių lizdų.