Vaginizmas turi labai didelę ne tik fizinę, bet ir psichologinę įtaką santykiams. Moters, sergančios vaginizmu, partneris dažnai nesuvokia tokios patologijos priežasčių ir ima kaltinti save. Deja, įprastai ir pati moteris negali tiksliai įvardinti savo būklės, taigi abu parteriai kenčia, o kantrybė anksčiau ar vėliau išsenka visiems.

Gera žinia ta, kad vaginizmas gydomas geriau nei kiti seksualinės moterų funkcijos sutrikimai. Gydymas yra kompleksinis, parenkamas kiekvienai moteriai individualiai, tačiau dažniausiai gydymą sudaro keli etapai:

• Psichoanalizė bei individuali psichoterapija su elgesio terapija padeda pašalinti vidinius konfliktus, padeda nukreipti seksualinius impulsus reikiama linkme, mažina nerimą, moko pasitikėjimo savimi ir savo seksualinių poreikių supratimo bei gebėjimo juos išreikšti, padeda pašalinti psichologinius barjerus, trukdančius sėkmingam lytiniam aktui. Taip pat taikoma ir hipnozė, pagreitinanti psichoterapinį poveikį.
• Dviguba seksoterapija – tai abiejų partnerių gydymas. Kadangi vaginizmas paliečia abu partnerius, logiška, kad seksualinę disharmoniją abiems ir reikia gydyti. Pagrindinis šios terapijos tikslas – garsiai aptarti su gydytoju galimas psichologines ir fizines tokio sutrikimo priežastis. Gydymo tikslas – pirmiausia atkurti emocinį poros bendravimą, išsiaiškinti vienas kito baimes ir poreikius, o tuomet rasti problemos sprendimo būdus, tinkančius abiems partneriams.
• Taikomi konkretūs metodai ir pratimai: gydytojas gali vaizdžiai rodyti partneriams (arba tik moteriai, jei ji to pageidauja) makšties raumenų susitraukimo mechanizmą jos pačios kūne (vaizdas matomas veidrodėlio pagalba). Tuomet gydytojas duoda keletą patarimų, padedančių atpalaiduoti raumenis, supančius makštį. Vienas iš efektyviausių pratimų – sąmoningai raumenis įtempti ir paskui tiesiog atsipalaiduoti. Po to moteriai duodamas įvairaus dydžio makšties plėtiklių rinkinukas. Paties mažiausio skersmuo yra šiek tiek mažesnis nei piršto. Gydytojas atsargiai įveda plėtiklį į makštį ir parodo, kaip teisingai tai padaryti pačiai. Tuomet moteris turi daryti tai kelis kartus per dieną, palikdama plėtiklį makštyje 10-15 minučių. Dažniausiai po 5-6 dienų moteris gali į makštį įvesti penio dydį atitinkantį plėtiklį. Kai kuriais atvejais gydytojas gali išrašyti tepaliuką su lidokainu arba anestezinu, kuris padeda sumažinti skausmą.

Namuose moterims rekomenduojama atlikti šiuos pratimus:

• Mokymasis kontroliuoti savo makšties raumenis. Tam reikia pasistandinti (kaip tualete), tuomet atsipalaiduoti, vėliau įtraukti makšties ir išangės raumenis. Šis pratimas gerina kraujo pratekėjimą į lytinius organus, pagerina jautrumą, sužadina seksualinį susijaudinimą ir didina maksimalaus pasitenkinimo tikimybę.
• Piršto įvedimas į makštį. Šio pratimo metu pirštu reikia atlikti įvairius judesius: judinti jį į šonus, pasukti ratus, šiek tiek sulenkti ir vėl ištiesti.
•  Penio įvedimas į makštį jojikės pozoje. Tokia poza leidžia peniui natūraliai įsiskverbti į makštį, nesiremiant į makšties sieneles. Šiuo atveju labai svarbios atpalaiduojančios glamonės ir partnerių tarpusavio ryšys.

Gydymo trukmė labai individuali: kai kurioms moterims pakanka vienos procedūros, o kitoms prireikia ir dešimties. Rezultatai efektyvesni, jei gydyme dalyvauja abu partneriai.