Mokslo metams nespėjus dar kaip reikiant įsibėgėti, prie oftalmologų kabinetų nusidriekia ilgiausios mažųjų pacientų eilės. Nieko nuostabaus – juk dažniausiai akių traumos patiriamos mokykloje. Ką daryti, jeigu nepasisekė, ir kaip to išvengti ateityje?

Pats pavojingiausias laikotarpis – nuo 10 iki 15 metų amžiaus. Paprastai nukenčiama peštynių metu, taip pat mėtantis vadovėliais, tušinukais ir kitomis panašiomis priemonėmis. Apie pasekmes mokiniai prasitaria labai nenori – baimindamiesi pasirodyti „mamyčiukais“, jie didvyriškai tyli ir kenčia. Dėl to pasekmės kartais būna labai liūdnos (regėjimas pablogėja, o kai kuriais atvejais išnyksta visai). Norint jų išvengti, po traumos pas gydytoją reikėtų patekti kaip galima anksčiau (optimaliu atveju – per parą, blogiausiu – per tris).

Dėl šių priežasčių mokyklinukų tėvai turi būti labai pastabūs. Pagrindiniai akių traumos simptomai – tai akies skausmas, padidėjęs jautrumas šviesai, ašarojimas, paraudimas. Sužeistą akį vaikai paprastai pridengia ranka. Labai rimtais atvejais būdingas blefarospazmas (vokas nepakyla), pablogėja rega.

Traumos atveju būtina nedelsiant praplauti akį kambario temperatūros vandeniu (geriausia – virintu), furacilino arba kalio permanganato tirpalu, įlašinti antiseptinio arba antivirusinio preparato, uždėti apsauginį raištį ir keliauti pas gydytoją.

Net ir iš pažiūros nerimtos traumos gali baigtis sunkiomis komplikacijomis (pavyzdžiui, tinklainės atšokimu arba kraujo išsiliejimu – išoriškai tai gali būti nepastebima, tačiau regėjimas dėl to pablogėja).

Traumuota akis itin jautri temperatūrų svyravimams, o peršalus gresia keratitas (ragenos uždegimas).