Išsitirti, kokių vitaminų ir mineralinių medžiagų trūksta organizmui, mūsų dienomis galima pačiais įvairiausiais būdais. Tokie tyrimai nėra skausmingi ir nekelia jokio pavojaus. Gali būti imamas plauko arba nago fragmentas, šlapimas arba seilės – viskas paprasta. Deja, bioelementologija – gana brangus malonumas, tad jį sau gali leisti toli gražu ne kiekvienas. Bet ar tėvai taupo, kai kalba pasisuka apie vaiko sveikatą?

Daug ar mažai?

Žinoma, atvejų, kai vaikas negeria specialių preparatų, ir perdozuoja su maistu kokių nors vitaminų, nėra taip jau daug.  Jeigu atsiranda kokių nors sutrikimų, visus juos sukelia koks nors trūkumas.

Apie vitamino D trūkumą kuo puikiausiai žino daugelis mamyčių – jis sukelia rachitą. Tik apie perdozavimą dažniausiai pamirštama – o juk perteklius gali turėti tokių pat rimtų pasekmių. Vitamino B1 trūkumas sukelia ląstelių badą (joms ima trūkti energijos), vitamino B2 deficitas baigiasi stomatitu ir kitomis burnos ertmės ligomis, B12 – anemija ir virškinamojo trakto gleivinės atrofija, A – regėjimo sutrikimais, E – ankstyvu organizmo senėjimu, K – kraujo krešėjimo sutrikimais, PP – gali išsivystyti protinis atsilikimas. Ir tai tik nedidelė dalis ligų, kuriomis gali baigtis avitaminozė.

Ar papildai veiksmingi?

Labai dažnai tėvai nė nesusimąstydami savarankiškai išrenka vaikams polivitaminus, iš kurių beveik nėra naudos. Pagrindinė jų neveiksmingumo priežastis yra elementų nesuderinamumas. Reikėtų žinoti, kad vitaminai ir mikroelementai vieni su kitais sąveikauja, todėl polivitaminų preparatai yra neveiksmingi. Paprastas pavyzdys yra vitaminas B12, kurio poveikį silpnina vitaminas C, ir kalcis, kliudantis įsisavinti geležį.