Į vaistinę skubame pačiomis jautriausiomis savo gyvenimo akimirkomis, kai sunegaluojame patys arba mūsų artimieji.

Pasak „Gintarinės vaistinės“, įsikūrusios Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, vedėjos Almos Karklelienės, neretai vaistininkas tampa tuo žmogumi, kuris ne tik padeda parinkti vaistą, bet ir išklauso, paguodžia, pataria.

Stresas neaplenkia ir sveikatos specialistų

Kai kurie žmonės į vaistinę užsuka tiesiog pasikalbėti, pasiguosti. Anksčiau vaistininkas buvo laikomas vienu svarbiausiu miestelio žmonių, į kuriuos su pagarba ir pasitikėjimu, esant reikalui, kreipdavosi visi — ir turtingi, ir vargšai, ir jauni, ir seni. Šiandien vaistininko darbas gerokai pakito ir mažas vaistinėles pakeitė didelės, kuriose kasdien apsiperka tūkstančiai. Vaistų gausa ir naujovės įpareigoja vaistininkus nuolat mokytis, kad galėtų atsakingai pasirūpinti negaluojančiais ir ligoniais. Dėl šių priežasčių, vaistinėse dirba kantrūs ir savo darbą mylintys žmonės. Vaistininko darbo dienoje netrūksta iššūkių — ne veltui ši profesija yra įtraukta į sudėtingiausių specialybių dešimtuką. Tai lemia didelė atsakomybė, būtinybė sekti sparčiai tobulėjančios farmacijos srities naujienas, per kelias minutes spėti įsigilinti į kliento poreikius, gydymo aplinkybes, parinkti geriausiai tinkantį vaistą ar medikamentą, išlaikyti maksimaliai sukoncentruotą dėmesį į savo darbą, į receptus visą darbo dieną. O kur dar gebėjimas patarti, išklausyti, padrąsinti.

„Ką nors žmogui siūlydami, visuomet pagalvojame, kad tai, ką jis įdės į burną, pereis per visą jo organizmą — skrandį, kepenis, inkstus, kraujotaką. Todėl siūlome atsargiai ir atsakingai, ar tai būtų maisto papildas, ar vaistas. Tam, kad vaistininkas galėtų kompetetingai patarti, jam reikia turėti labai daug žinių ir patirties. Būtina kiekvieną kartą atsakingai įvertinti situaciją“, - sako rūpestinga vaistininkė A. Karklelienė. Tris dešimtmečius vaistininke dirbanti moteris neslepia, kad net ir mėgiamas darbas kartais išvargina, nes jame netrūksta ne tik atsakomybės, bet ir emocijų.

Vaistai — dar ne viskas

Paklausta, kas pačiai padeda atgauti jėgas ir neįsisukti į streso karuselę, A. Karklelienė sako dažniausiai besirenkanti ramybę ir pačiai malonią veiklą.

„Labai myliu žmones, mėgstu bendrauti. Visgi, grįžusi po darbo mėgstu palįsti po dušu, persirengti ir valandą ar dvi pabūti viena, pati su savimi, su savo mintimis. Taip susidėlioju praėjusios dienos įspūdžius, nuveiktus darbus. Kartais pailsėti padeda geras koncertas, graži muzika. Manau, kad kiekvienam, kuris pavargsta darbe, patiria stresą, reikia bent trumpam pabūti tyloje“, - sako vaistininkė, kuri pavargusiems žmonėms neskuba siūlyti vaistų.

Ramybė pailsina nervų sistemą, padeda susikoncentruoti, atgauti norą džiaugtis gyvenimu, maloniomis šeimos akimirkomis. Pasak vaistininkės, vien vaistai žmogaus gyvenimo sutvarkyti negali: „Daug svarbiau yra sveikai gyventi — išsimiegoti, sveikai maitintis. Labai svarbu turėti širdžiai mielą užsiėmimą: kartais pakanka nueiti į etnografinį ansamblį, iš visos širdies padainuoti ir jokių vaistų nebereikia.“