Vaistininkai savo darbe išgirsta ne tik nuogąstavimų dėl negalavimų, bet ir keisčiausių priežasčių, kodėl žmonės atsisako arba ypač nori nusipirkti vieną ar kitą vaistinį preparatą. Kai kurie tiki, kad nuo vaistų prostatai gerinti pliktelėjusiems vyrams ataugs plaukai, moterims trinkti galvą patariama tik susipynus plaukus, o nuospaudas efektyviausiai gydo šlapimas – šiuos ir kitus keisčiausius mitus pasakoja ilgametę patirtį turintys vaistininkai. Ir priduria, kodėl tam tikrų vaistinėje parduodamų produktų klientai vis dar drovisi ir perka juos „ne sau“, o „kaimynei“, „tėčiui“, ar „draugui“.

„Kadangi vaistininke dirbu ilgiau nei 20 metų, esu girdėjusi ir mačiusi įvairių, kartais net absurdiškų sveikatos problemų sprendimo būdų. Kartais žmonės ateina šlapimo tvarsčiais apsirišę nuospaudas, atsisako gerti blogąjį cholesterolį gydančius vaistus, nes jie „prakiurdys kepenis“, retai valo dantis, manydami, kad apnašos sustiprins emalį, yra įsitikinę, kad rūkymas garantuoja lieknumą“, – keisčiausius girdėtus sveikatos mitus vardija vaistininkė Ramutė Ulinskienė.

Ateina pabendrauti

Ilgametę patirtį turinti sveikatos specialistė pasakoja, kad dažniausi vaistinių klientai yra garbaus amžiaus žmonės, kuriems bendravimas kartais yra svarbesnis nei sveikatos patarimas.

„Brandaus amžiaus žmonės dažniausiai turi didesnį per gyvenimą sukauptą ligų bagažą, todėl vaistinėse juos matome dažniau nei kitų amžiaus grupių atstovus. Lietuvoje senjorai dažnai gyvena vieni, be antrosios pusės, tad bendravimas jiems būna didelė prabanga. Pasikalbame ir apie jų praeitį, ir apie šeimyninius rūpesčius, ir tik tuomet, jei reikia – apie ligas ir vaistų receptus“, – pasakoja vaistininkė.

Vienišumas vyresniame amžiuje, šalia įvairių kamuojančių negalavimų, pasak specialistės, gali kelti rimtas sveikatos problemas, todėl išklausyti ir pasikalbėti kartais ne mažiau naudinga nei pakonsultuoti apie vaistą. „Iš to, ką mums sako klientai, galiu pastebėti, kad vienatvė tikrai kenkia sveikatai: žmonės tampa pasyvūs, jų gyvenime beveik nelieka jokio fizinio aktyvumo, prasčiau maitinasi, prasčiau miega, dažniau patiria nuotaikų kaitas, nerimą, depresinius išgyvenimus“, – pastebi R. Ulinskienė.

Meluoja, kad perka ne sau

Dar viena klientų grupė – „ne sau“ vaistus perkantys žmonės. Vaistininkės teigimu, dažniausiai tai yra konkrečių vaistų užsukę klientai, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių drovisi perkamo vaisto.

„Klientai vis dar drovisi pirkdami skubiosios kontracepcijos ar kitas lytinei sveikatai skirtas higienines priemones ar vaistus. Merginos neretai net jaučia pareigą pasiaiškinti, ką ir kodėl perka, vaikinai yra kiek drąsesni, tačiau tai, kad klientas jaučia diskomfortą, pastebime. Jei klausiame, ar reikia patarimo bei pagalbos renkantis tinkamiausią prekę, dažnai pabrėžia, kad šiuos preparatus perka ne sau. Tokioje situacijoje elgiamės pagal aplinkybes, nenorime sukelti dar daugiau nepatogumų, tačiau svarbu, kad žmogus būtų informuotas apie vaisto veikimą ir galimas žalas“, – komentuoja vaistininkė.

Jos teigimu, vaistinė neturėtų būti vieta, kurioje nedrąsiai trypčiojama. „Nesvarbu, kokiu pageidavimu ar receptu nešini užsukate į vaistinę, kiekvienas mūsų profesijos atstovas turi šimtus klientų su įvairiais negalavimais. Beje, privalome demonstruoti ir atitinkamą profesinę laikyseną, garantuoti konfidencialumą. Niekuomet nesiimame vertinti kliento pasirinkimų vertybinėje skalėje. Atvirkščiai – vaistininkas yra lengvai prieinamas kompetentingas konsultantas, padėsiantis ar patarsiantis nepatogiais klausimais“, – sako R. Ulinskienė.

Atskuba kaip į priimamąjį

Patyrusi vaistininkė pasakoja, kad per darbo praktiką yra buvę atvejų, kuomet į vaistinę žmonės įbėga kaip į ligoninės priimamąjį. „Miesto vaistinėse tai pasitaiko kiek rečiau, tačiau atokesniuose miesteliuose, kur vaistinė yra lengviau prieinama nei medicinos kabinetas, žmonės atskuba, pavyzdžiui, ką tik įkandus bitei ar apsinuodijus. Tuomet turime reaguoti greitai ir tinkamai įvertinti situaciją. Yra buvę ir atvejų, kuomet kraujospūdžio pasimatuoti užsukę klientai, pamatę labai aukštus rodiklius išsigąsta, jų būklė dar labiau pablogėja, tuomet kviečiame greitąją pagalbą, ir, jei reikia, pranešame artimiesiems“, – pasakoja vaistininkė.

Kad išvengtumėte sveikatos sutrikimų:

• drąsiai konsultuokitės – vaistininko pareiga visų pirma yra atsakyti į klausimus, susijusius su vaisto vartojimu, galimais šalutiniais poveikiais;
• naudokitės stebėsenos įrankiais: net jei nesiskundžiate ligomis, periodiškai pasitikrinkite kraujospūdį bei vartojamų vaistų, maisto papildų ir vitaminų suderinamumą;
• nepirkite jums individualiai nepaskirtų vaistų tik dėl to, kad pamatėte įtikinančią reklamą ar patarė kaimynai;
• visuomet skaitykite informacinį vaistų lapelį ir pasidomėkite galimais šalutiniais poveikiais.
• visada vaistinėje pasitikrinkite vaistų suderinamumą, jei vartojate kelis skirtingus preparatus ir vaistų suderinamumą su maistu.