Tyrimo metu buvo identifikuota svarbi problema: Lietuvoje vaistinių tinklai užima didžiąją mažmeninės vaistų rinkos dalį ir konsoliduojasi su vaistų didmeninio platinimo įmonėmis. Tai lemia, kad gamintojų įtaka formuojant vaistų asortimentą ir kainodarą mažėja, o valstybinio reguliavimo priemonės gali būti nepakankamai efektyvios, nes jų poveikis nesiekia vaistų platinimo grandies. Taip pat tyrimas parodė, jog dėl šalyje susiformavusios atskirų rinkos dalyvių išskirtinių pozicijų mažėja vaistų prieinamumas vartotojams tiek kainų, tiek asortimento požiūriu.

"Susiduriant su vaistų patekimo į platinimo grandį problema, mažėja valstybinio reguliavimo įtaka vaistų kainoms ir asortimentui,- pastebi tyrimo ekspertas, gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras Vytautas Basys. - Nors kompensuojamųjų vaistų kainų reguliavimo politika sudaro sąlygas patekti į rinką ir kompensavimo sistemą pigesniems generiniams vaistams, tačiau jiems nepakliuvus į vaistinių lentynas, vaistų prieinamumas vartotojui nedidės". Prof. dr. Vytautas Basys teigia, kad būtent todėl tolesnės valstybinio vaistų kainų ir asortimento reguliavimo priemonės turėtų būti nukreiptos ne vien į gamintojų, bet ir į vaistų platinimo grandinės lygmenį, pirmiausia, stengiantis išplėsti vaistinių tinklų siūlomų vaistų asortimentą.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad Lietuvos įmonių - vaistinių preparatų gamintojų - produkcija sudaro tik nereikšmingą rinkos dalį. Vertinant 2010 m. parduotų pakuočių skaičių, Lietuvos gamintojų produkcija sudarė vos 0,43 proc. kompensuojamųjų vaistų segmento, ir 4,89 proc. receptinių nekompensuojamųjų vaistų segmento. 2003 m. Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre buvo registruoti 637 Lietuvos gamintojų vaistai, tačiau iki 2010 m. jų sumažėjo 68,98 proc., ir į Lietuvos vaistų rinką šalies gamintojai tiekė tik 192 vaistinius preparatus.