Prof. dr. Vytauto Basio teigimu, mūsų šalies vaistų gamintojams užimant nereikšmingą Lietuvos vaistų rinkos dalį, nesudaromas konkurencinis spaudimas importuojamiems vaistams ir neišnaudojamas turimas šalies farmacijos specialistų potencialas. Tyrime lyginant vietos gamintojų užimamas rinkos dalis Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse, nustatyta, kad daugelyje šalių, turinčių vietines farmacijos pramonės tradicijas, situacija skiriasi.

VVKT viršininkas G. Barcys įsitikinęs, jog būtina atsižvelgti į tai, jog vietos vaistų gamintojai sukuria valstybei didelę pridėtinę vertę, didindami bendrąjį vidaus produktą (BVP), kurdami aukštos kokybės darbo vietas, skatindami aukštųjų technologijų augimą (vaistų gamyba priskiriama aukštųjų technologijų sektoriui). "Todėl svarbu, kad valstybė remtų vietos gamintojus, sudarydama jiems palankias sąlygas vykdyti mokslinius tyrimus, diegti modernias vaistų gamybos technologijas, kurti naujus vaistus ir juos greitai registruoti, - teigia G. Barcys. – Toks valstybės palaikymas prisidėtų prie siūlomų vaistų asortimento plėtimo bei kainų mažinimo, didintų vaistų prieinamumą vartotojams, taip pat gerintų Lietuvos vaistų importo-eksporto balansą ir skatintų lietuviško farmacijos sektoriaus, kaip aukštųjų technologijų srities, plėtrą".

VVKT vadovui pritaria ir prof. dr. V. Basys. Jo nuomone, vadovaujantis užsienio šalių pavyzdžiais, galima prognozuoti, kad naudojant įvairias vietos vaistų gamintojų rėmimo priemones, jiems pavyktų užimti bent 20 proc. Lietuvos vaistų rinkos – jų pardavimai siektų 200-300 mln. Lt. Specialistas pabrėžia, kad vietinės vaistų pramonės skatinimas galėtų būti vienu iš šalies ekonomikos plėtros prioritetų.