Vasara – puikus metas papildyti natūralių vaistų atsargas. Kokių vaistinių augalų galima pasirinkti?

„Žmogus yra gamtos dalis ir, kad išgyventų, apsisaugotų nuo ligų, gamtoje gali rasti reikalingų vaistinių medžiagų. Žolės ir arbatžolės turi savo veikliąsias medžiagas, cheminius junginius – yra net mokslas, vadinamas farmakognozija, tiriantis augalinės ir gyvulinės kilmės vaistines žaliavas. Naudojant įvairių vaistažolių veikliąsias medžiagas netgi yra susintetinama nemažai ir cheminių vaistų, tik cheminiame vaiste išgryninama veiklioji medžiaga, o vaistažolėse yra įvairių vaistingų medžiagų mišinys. Nėra taip, kad vaistažoles geriame šiaip sau. Gydomosios arbatos visuomet turi savo poveikį“, - sako rūpestinga „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Vaičaitienė.
 
Rugiagėlės
 
Galima rinkti ne tik žiedelius, bet ir visą antžeminę dalį. Skinami tik kraštiniai piltuviški žiedai. Šios vaistažolės arbata vartojama sergant inkstų, šlapimo pūslės ligomis. Liaudies medicinoje rugiagėlių arbata vartojama nuo peršalimo, karščiavimo. Senovėje ja gydydavo plaučių uždegimą: virdavo stiprią arbatą, kad ligonis greičiau atsikosėtų, atsikratytų dusulio. Tinka ir išoriniam naudojimui (pvz., gydyti spuogus, dėti kompresus gydant akių ligas, stiprinti plaukus). Nepatartina vartoti žmonėms, alergiškiems astrinių šeimos augalams.
 
Jonažolės
 
Tai puikus vaistas nuo hipotonijos. Veikia raminamai, gerina žmogaus savijautą. Tačiau jų negalima vartoti, jei ketinate mėgautis saulės voniomis, nes tai gali pakenkti organizmui, išberti odą.
 
Kmynai
 
Kmynai gerina virškinimą, padeda kepenų veiklai, kietina vidurius. Tinka kūdikiams, kai pučia pilvuką. Be visų naudingųjų savybių, tai ir puikus prieskonis.