Gysločiai
 
Turi uždegimą slopinamųjų, dezinfekuojamųjų savybių. Stabdo kraujavimą. Galima naudoti ir į vidaus ligoms gydyti. Gysločių lapai padeda kvėpavimo takams, gydo peršalimą, kosulį, gastritą, skrandžio opas, įvairius uždegimus, teigiamai veikia kepenų veiklą.

Vis dėlto gysločiai gali kelti skrandžio rūgštingumą, tad žmonėms, kurių jautresnis skrandis, gysločius reikėtų vartoti atidžiau. Kita vertus, yra žmonių, kurių skrandžio rūgštingumą reikia padidinti.
 
Gysločių sėklos dabar labai populiarios. Preparatai, kurie laisvina vidurius, yra gaminami būtent iš jų. 10 g sėklų reikia užpilti 100 ml verdančio vandens, palaukti, kol atvės, ir išgerti nuovirą kartu su sėklomis. Poveikis nėra toks greitas kaip cheminių vaistų, bet po 5 val. pasiekiamas norimas rezultatas, todėl nuovirą geriausia išgerti vakare.
 
Avietės
 
Pravartu pasidžiovinti ir uogų, ir lapų. Avietės – tai puikus vaistas nuo peršalimo, padeda sergant gripu, angina. Geras vitamino C, B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų šaltinis. Aviečių arbata skatina prakaitavimą, padeda išsiskirti šlapimui, mažina skausmą, karščiavimą.
 
Žemuogės
 
Galima džiovinti tiek lapus, tiek uogas. Uogose gausu geležies, jose, kaip ir lapuose, yra vitamino C, B grupės vitaminų, taigi žemuogių, kaip ir kitų uogų, reikėtų valgyti žalių, ką tik nuskintų. Tačiau ir džiovintos tinkamos vartoti – jų galima dėti darant arbatą. Labai naudingi žemuogių lapai. Jų arbata vartojama norint sumažinti cukraus kiekį kraujyje, ji skatina prakaitavimą, gerina medžiagų apykaitą, stiprina organizmą, skatina šlapimo išsiskyrimą.
 
Mėlynės
 
Džiovinimui tinka uogos ir lapai. Uogos gerina regėjimą. Jose gausu vitaminų (C, B1, B2, P, PP), mineralinių medžiagų (geležis, kalis, kalcis, manganas). Taip pat mėlynės greitina medžiagų apykaitą, jų arbata vartojama diabetui gydyti ir norint sustabdyti viduriavimą.