Taip pat reikėtų paminėti ir su etika susijusius aspektus. Griežtas ir asketiškas gyvenimo būdas gali kilti iš žmogaus gerumo ir palankumo gyvūnams. Vegetarai nenori valgyti tų, kurie buvo nužudyti dėl jų pasisotinimo. Žinoma, dėl to gali kilti daug ir aršių ginčių, tačiau argi tokia nuostata nekelia pagarbos? Bet kuriuo atveju, kad ir kokiais motyvais vadovaujasi vegetarai, panašu, kad jie remiasi visai kitomis nuostatomis ir vertybėmis, negu daugelis žmonių. Jų santykis su gamta nėra egoistiškas.
Vegetarizmo priešininkai tikriausiai paprieštaraus: visa tai, žinoma, puiku, tačiau ar vegetarizmas sveikatai iš tiesų duoda naudos? Žmogus – tai plėšrūnas, kuris turi valgyti mėsą, kad būtų sveikas ir stiprus. Gali būti, kad tai tiesa. Tačiau kai kurie mūsų įsivaizdavimai ir pažiūros yra toli nuo realybės. Išsklaidykime keletą populiarių mitų.
Mitai apie vegetarizmą
Pirmas mitas: baltymų trūkumas. Įsitikinimas, kad augaliniame maiste nepakanka baltymų, yra klaidingas. Įvairiose mėsos rūšyse yra nuo 15 iki 25 % baltymų. Daugelyje augalinių produktų jų taip pat netrūksta. Pavyzdžiui, vaisiuose būna 5–8 % baltymų, daržovėse ir žalumynuose – 20–50 %, daigintose grūdinėse kultūrose ir riešutuose – 10–25 %. Be to, brokoliuose ir špinatuose gali būti net 45–40 % baltymų. Su augaliniais baltymais taip pat galima gauti visų nepakeičiamų amino rūgščių. Čempionėmis laikomos sojos – jose yra visų amino rūgščių rūšių.
Antras mitas: vegetarai negali priaugti raumenų masės. Tai taip pat neturi su realybe nieko bendra. Mėsos vartojimas lėtina medžiagų apykaitą, kadangi jos virškinimui organizmas eikvoja gana daug laiko ir energijos. Štai kodėl vegetarai gali gana greitai užsiauginti raumenų. Nemaža dalis žinomų kultūristų buvo vegetarai (pavyzdžiui, Roy Halligen, Andreas Kalling, Bill Perl).
Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.
Kitas faktas
Komentarai (17)