Remiantis naujausiais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, venų varikozė (kitaip – varikozinės venos) išlieka vienu iš labiausiai paplitusių kraujotakos sutrikimų pasaulyje, o sergamumo rodikliai vis dar auga. Vienokio ar kitokio laipsnio venų varikozę turi apie 25–30 proc. visų suaugusiųjų pasaulyje. Europoje venų varikozė diagnozuojama maždaug 30–40 proc. moterų ir 15–25 proc. vyrų. Lietuvoje šie skaičiai dar aukštesni – kaip patvirtina ir gydytojai flebologai su šia problemas susiduria bene kas antra moteris ir kas trečias – ketvirtas vyras.   

„Baltijos ir Amerikos klinikos“kraujagyslių chirurgas-flebologas Arūnas Grinkevičius sako, kad nors dauguma žmonių venų varikozę suvokia tik kaip estetinę problemą, negydoma liga ilgainiui gali sukelti rimtas komplikacijas – negyjančias opas, trombozes ar net pavojų gyvybei. „Venų varikozė ne tik nepraeina savaime – ji ir nuolat progresuoja. Todėl kuo anksčiau žmogus kreipiasi, tuo paprastesnis, greitesnis ir efektyvesnis yra gydymas“, – pabrėžia gydytojas ir pasakoja plačiau apie šios ligos priežastis, simptomus bei šiuolaikines gydymo galimybes.

Kas sukelia venų varikozę?

Pasak A. Grinkevičiaus, pagrindinė ligos priežastis – paveldėtas vožtuvų silpnumas, dėl kurio kraujas kojų venomis efektyviai nebegrįžta į širdį, o užsistovi kojose. „Žmogaus kraujagyslės, ypač tos, kuriomis kraujas turi tekėti su tam tikru pasipriešinimu, turi vožtuvus. Kojų venomis kraujas turi tekėti prieš gravitaciją – iš apačios į viršų, link širdies. Tačiau pagal fizikos dėsnius taip tiesiog nevyksta. Tam žmogaus kūne yra sukurta ypatinga anatominė sistema, padedanti kraujui kilti aukštyn. Judant, dirbdami raumenys spaudžia venas, o kraujas, „užsikabindamas“ už vožtuvų, tarsi laiptais kyla į viršų. Bet kai tie laiptai sugriūva – vožtuvai nebeatlieka savo darbo, kraujas pradeda kauptis kojose, susidaro veniniai išsiplėtimai, atsiranda guzai, iškilimai“, – vaizdžiai aiškina kraujagyslių chirurgas.

Šis kraujo užsistovėjimas sukelia įvairius simptomus: kojų sunkumą, tinimą, diskomfortą. Kraujas, kuris nebesugrįžta į širdį ir plaučius, pasak pašnekovo, būna šiek tiek atidirbęs – jame daugiau anglies dvideginio, mažiau deguonies. Tokia kraujo sudėtis sukelia audinių hipoksiją, dėl kurios atsiranda raumenų mėšlungis, traukuliai.

Gydytojas pabrėžia, kad problema prasideda nuo sutrikusių veninių vožtuvų: „Dažniausiai jie būna silpni dėl įgimtų savybių, o vėliau jų veikimą dar labiau pablogina mūsų gyvenimo būdas – ilgas sėdėjimas, sunkus fizinis darbas, antsvoris. Taigi, vožtuvų funkcija visiškai sutrinka ir nebeatlieka savo darbo.“

Kraujo tėkmė tampa dar sudėtingesne nėštumo metu – augantis vaisius spaudžia dubens sritį, todėl vožtuvų apkrova didėja. „Jei moteris turi polinkį į šią ligą, nėštumo metu dažnai atsiranda pirmieji simptomai. Ant kojų pradeda formuotis vadinamieji kraujagyslių burbulai“, – pastebi gydytojas.

Tarp pagrindinių rizikos veiksnių taip pat išskiriamas sėdimas darbas. Pasak A. Grinkevičiaus, ilgas sėdėjimas, kai raumenys nedirba, kojos sulenktos, visas kūnas neaktyvus, tiesiogiai prisideda prie venų išsiplėtimo. Ilgainiui tokios sąlygos, ypač turint įgimtą vožtuvų silpnumą, išprovokuoja ligos atsiradimą.

Kita vertus, venų varikozę gali išprovokuoti ir stovimas darbas statinėje padėtyje ar sunkus fizinis krūvis. Tačiau gydytojas flebologas pabrėžia, kad jeigu žmogus iš prigimties turi stiprius vožtuvus, nei ilgas stovėjimas, nei nėštumas, nei darbas jam venų varikozės nesukels. „Viena moteris gali pagimdyti dešimt vaikų ir neturėti nė vieno požymio, o kitai užtenka vieno nėštumo – ir kojos tampa sudarkytos varikozinių venų. Įgimtas polinkis yra pagrindinis veiksnys. Ir jei gyvenime susidaro tam tikros aplinkybės – mažas fizinis aktyvumas, netinkamas darbo pobūdis, nėštumas – liga gali pasireikšti greičiau. Jei tokių sąlygų nėra, venų varikozė progresuoja lėtai“, – aiškina daugiau nei 20 metų patirtį turintis venų ligų gydymo specialistas.

Kokie pirmieji venų varikozės simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį?

Pasak kraujagyslių chirurgo-flebologo Arūno Grinkevičiaus, pirmasis netiesioginis ženklas, į kurį verta atkreipti dėmesį, yra paveldimumas: „Savo pacientams visada patariu apsidairyti aplinkui. Jeigu jūsų šeimoje yra sergančių šia liga, net ir nejaučiant jokių simptomų, verta atvykti profilaktiniam ištyrimui pas gydytoją, kuris specializuojasi flebologijoje – venų ligų gydyme.“

Tyrimas, leidžiantis tiksliai įvertinti venų būklę yra Duplex skenavimas. Tai specifinė diagnostikos priemonė, parodanti ne tik venų vožtuvų funkciją, bet ir galimą jų pralaidumą ar silpnumą, net jei akivaizdžių simptomų dar nėra. Tokiu atveju pacientui gali būti pateiktos profilaktinės rekomendacijos: kaip gyventi, ką stebėti, kaip elgtis, kad simptomai išryškėtų kuo vėliau ar net visai nepasireikštų. „Taip galime ligai užbėgti už akių“, – pabrėžia gydytojas.

Dažniausiai pasireiškiantys pirmieji venų varikozės simptomai – estetiniai. Neatsitiktinai dažniau į specialistus kreipiasi moterys – joms svarbiau, kaip atrodo jų kojos. Moterų oda yra plonesnė, jos neturi tokio plaukuotumo kaip vyrai, todėl net mažiausi kraujagyslių pakitimai pastebimi greičiau. Pirmas vizualus simptomas – voratinkliniai kapiliarai, išsiplėtusios smulkios kraujagyslės, dažniausiai – žemiau kelių sąnarių.

Jeigu moteris pastebi tokius požymius, delsti nereikėtų – rekomenduojama nelaukiant kreiptis į venų varikozės gydyme besispecializuojantį kraujagyslių chirurgą ir atlikti skenavimą. „Tai ypač svarbu, jei moteris planuoja pastoti, nes nėštumas – tai būklė, kuri ligą labai greitai paspartina, jei tam yra palankių sąlygų“, – įspėja flebologas.

Pašnekovas aiškina, kad turint estetinį defektą – smulkių kapiliarų išsiplėtimą – galima sulaukti vienos iš dviejų išvadų: polinkis į ligą yra arba ne. Jei polinkio nėra – tai tik kosmetinis klausimas, kurį galima bet kada paprastai išspręsti. Tačiau jei polinkis yra – būtina imtis prevencijos ar gydymo, o nėštumas turėtų būti planuojamas tik išsprendus įią problemą. „Čia požiūris turi keistis iš esmės. Daug metų buvo galvojama – jeigu koja neištinusi, tai nėra ką gydyti. Bet jei veikiame laiku, galime išsaugoti ir gražias, ir sveikas kojas“, – pabrėžia A. Grinkevičius.

Taigi, pasak pašnekovo, planuojant šeimą, nustačius vožtuvų nesandarumą ir polinkį į venų varikozę, dažnai tenka spręsti dilemą: ar moteris nori ateityje turėti gražias ir sveikas kojas, ar tik sveikas. „Nes pagimdžius du ar tris vaikus, kojos bus stipriai pažeistos – kraujotaką mes galbūt atkursime, bet estetinių sprendimų pasiūlyti jau nebegalėsime“, – įspėja gydytojas.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad nors šiuolaikiniai diagnostiniai tyrimai leidžia gana anksti nustatyti polinkį į varikozę ir prognozuoti jos eigą, Duplex skenavimą turėtų atlikti ne echoskopuotojas ar bendrosios praktikos chirurgas, bet būtent tas specialistas, kuris ir gydo venų ligas. „Kaip ir kiekvienoje srityje – yra daugybė niuansų, kurie svarbūs galutiniam rezultatui. Juos gerai išmano tik flebologijoje besispecializuojantis gydytojas“, – aiškina kraujagyslių chirurgas.

Pasak jo, svarbu ne tik konstatuoti pacientui, kad vožtuvai yra nesandarūs, bet ir paaiškinti, kurioje vietoje atsiras pirmieji simptomai, vizualiai parodyti, kaip tos venos funkcionuoja.  Gydytojo teigimu, kai pacientas tampa gydymo proceso dalimi, kai jis supranta ligą, žino, ką stebėti – jo motyvacija gydytis ženkliai išauga.

Mitai apie venų varikozės gydymą: ar tikrai vienintelis kelias – chirurginė operacija?

Daugelis žmonių vis dar vengia kreiptis į gydytojus dėl venų varikozės, nes mano, kad vienintelis šios ligos gydymo būdas – skausminga operacija. Toks įsitikinimas labai gajus. „Šis mitas dažnai perduodamas iš kartos į kartą – mamos, tėvai, močiutės ir seneliai dalijasi prisiminimais apie senovinius chirurginius gydymo metodus, kurie iš tiesų buvo „akli“ ir grubūs. Bet laikai pasikeitė, – sako Arūnas Grinkevičius. – Šiandien venų varikozės gydymas yra visai kitoks – modernus, saugus, estetiškai tausojantis, ir svarbiausia – efektyvus. Esant bent menkiausiai galimybei naudojame tausojančius gydymo metodus, kurie užtikrina greitą gijimą.“

Auksinis šiuolaikinės venų chirurgijos standartas, pasak gydytojo, yra lazerinė operacija, arba lazerinė flebektomija. Tai minimaliai invazyvi procedūra, kurios metu pašalinama pagrindinė ligos priežastis – pažeistas venos segmentas, iš kurio kraujas teka priešinga kryptimi. „Net jei pacientas jau yra operuotas kelis kartus ir atsirado recidyvų – jei tik matau galimybę atlikti lazerinį gydymą, visada jį pasiūlau“, – sako kraujagyslių chirurgas.

Pasak pašnekovo, siekiant užtikrinti gydymo sėkmę, svarbu, kad operaciją atliktų patyręs specialistas, turintis tinkamą įrangą ir techniką. „Vienas chirurgas sugebės įvesti lazerinį zondą, kitas – ne. Vienas turės tam reikalingą įrangą, kitas – ne. Todėl labai svarbu kreiptis į tą kliniką, kurioje yra reikiama įranga, ir kurioje dirba patyręs venų ligų gydytojas.“

Kraujagyslių chirurgas pasakoja, kad, deja, pasitaiko nemažai atvejų, kai pacientai po tradicinės chirurginės operacijos grįžta su atsinaujinusia liga. Ir tai dažnai įvyksta ne dėl ligos progresavimo, o dėl to, kad buvo netinkamai pašalinta probleminė vieta. Pasak gydytojo, svarbu suprasti, kad venų varikozė yra paveldima liga, ir jos polinkio mes jokiu būdu neišoperuosime. Tai – viso gyvenimo palydovas. Tačiau flebologo uždavinys – radus pažeistą vietą ją sutvarkyti taip, kad liga iš ten nebeatsinaujintų.

„Jei gydau vieną veną, o kita tuo metu sveika – aš privalau ją apsaugoti. Todėl pacientą kviečiu po metų atvykti patikrai – kad įsitikinčiau, jog gydyta vena išnyko, o sveika išliko tokia pat. Pooperacinė stebėsena – būtina. Čia ir slypi flebologijos niuansai – reikia ne tik išoperuoti, bet ir stebėti. Jei po metų viskas ramu, pacientui suteikta reikiama informacija, jis žino, ką stebėti, ko tikėtis, vėliau jis gali kreiptis tik to prireikus – pasireiškus ankstyviems simptomams“, – aiškina gydytojas.

Pasak pašnekovo,  pacientui yra du keliai: vienas – gydytis, kitas – gydytis ir pasveikti. „Deja, mūsuose dažnai pasitaiko, kad svarbu pacientą tik gydyti, o ar jis pasveiks, ar ne – jau ne taip svarbu“, – atvirauja jis.

Nors, A. Grinkevičiaus teigimu, lazerinė operacija tinkama 9 iš 10 pacientų, net ir esant pažengusioms ligos stadijoms, kai ji yra techniškai neįmanoma, gali būti pasitelkiama gydomoji skleroterapija. Tai procedūra, kurios metu į veną suleidžiami vaistai, laikinai uždarantys kraujotaką probleminėje vietoje. Tačiau, jei gydant šiuolaikiniu lazeriu, jei viskas atlikta tinkamai, varikozės atsinaujinimo tikimybė siekia vos 3 proc., tai atliekant skleroperapiją – net apie 50 proc.

„Tikiu, kad kiekvienas žmogus nusipelno būti tarp tų 97 proc., kurie po profesionaliai atlikto lazerinio gydymo visam laikui pamiršta kelią pas flebologą. Tačiau jei žmogui atliekama chirurginė operacija ir liga atsinaujina, jam sugrįžus dėl gydymo lazeris dažnai nebetinka, o chirurgija tampa nebeefektyvi ir pavojinga, tenka grįžti prie skleroterapijos“, – konstatuoja A. Grinkevičius.

Kodėl nereikėtų atidėlioti venų varikozės gydymo?

Venų varikozė – tai ne tik kosmetinis defektas ar diskomfortas. Negydoma, ji gali sukelti rimtų, ilgainiui net gyvybei pavojingų komplikacijų. Todėl, pasak Arūno Grinkevičiaus, pastebėjus net menkiausią simptomą svarbu nedelsti kreiptis į flebologą – laiku atliktas gydymas gali išsaugoti ne tik sveikatą, bet ir gyvenimo kokybę.

„Kai venų varikozė progresuoja metų metus, anksčiau ar vėliau išsivysto komplikacijos – negyjančios žaizdos, infekcijos, trofinės opos“, – sako gydytojas. Šios būklės ypač dažnai pasireiškia vyresniame amžiuje, kai kraujotaka blogėja, o audiniai ilgą laiką būna nepakankamai aprūpinami deguonimi.

Viena pavojingiausių komplikacijų – trombozė, kai kraujagyslėje sukreša kraujas. Ji gali išsivystyti dėl trijų pagrindinių priežasčių:

• Sulėtejusios kraujotakos. Kai vožtuvai nefunkcionuoja, kraujas nebegrįžta į širdį, ypač jei žmogus ilgai sėdi arba stovi. Tokiais atvejais jis tiesiog užstringa kojose.
• Padidėjusio kraujo krešėjimo. Tai gali atsitikti dėl karščiavimo, dehidratacijos (pvz., pasikaitinus pirtyje ar sergant), taip pat dėl įgimtų ar įgytų kraujo krešėjimo sutrikimų.
• Kraujagyslių sienelės pažeidimų. „Kai venos stipriai išsipūtusios, jų sienelės jau būna pažeistos. O jei dar įvyksta trauma– trombozė garantuota“, – įspėja kraujagyslių chirurgas.
•  

Trombas gali ne tik sukelti stiprų vietinį uždegimą ar tinimą, bet ir keliauti į gilesnes venas ar net plaučių arteriją, sukeldamas plaučių emboliją – tai jau gyvybei pavojinga būklė. „Viena koja storesnė, mėlyna, net pajuodusi – ir nieko padaryti nebegalime. Įvykus tokiai komplikacijai, nebebus nei grožio, nei sveikatos“, – atvirai sako gydytojas.

Ankstyvas gydymas užtikrina geresnį rezultatą ir padeda išvengti komplikacijų

Kraujagyslių chirurgas primena, kad kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo lengviau pasiekti ne tik medicininį rezultatą, bet ir estetinį efektą: „Jeigu gydoma anksti, galime turėti ir sveiką, ir gražią koją. Jei gydoma vėlai – tik sveiką. O jei dar pavėluosim – nebelieka nei vieno, nei kito.“

Vienos dažniausių ilgalaikių komplikacijų – trofinės opos, atsirandančios dėl ilgalaikio giliųjų venų nepakankamumo. Tai nuolatinės, sunkiai gyjančios žaizdos, sukeliančios skausmą, diskomfortą ir socialinę atskirtį. „To dažnai būtų galima išvengti, jei liga būtų gydoma laiku“, – pabrėžia A. Grinkevičius.

Tiesa, pasak pašnekovo, ne visiems venų varikozė progresuoja vienodai greitai. Kai kuriems – per keletą metų, kitiems – per kelis dešimtmečius. Tačiau laukti ir tikėtis, kad „gal praeis savaime“ – tai dalyvauti sveikatos loterijoje. „Jeigu išsigydome – tiesiog padedame tašką. Bet jei laukiame – dalyvaujame loterijoje, kurios rezultatas gali būti labai skaudus“, – įspėja jis.

Ką daryti pastebėjus pirmuosius simptomus?

Venų gydymo specialistas pataria:

• Neignoruokite estetinių pakitimų – tai gali būti pirmas ligos signalas.
• Nedelskite: kuo ankstyvesnė ligos stadija, tuo paprastesnis gydymas.
• Kreipkitės į gydytoją, kuris specializuojasi būtent venų ligų gydyme.
• Atlikite Duplex tyrimą – jis padės įvertinti riziką ir parinkti tinkamiausią gydymą.
•  

„Svarbu suprasti, kad venų varikozė nėra gyvenimo nuosprendis. Šiandien mes turime metodų, kurie ne tik gydo, bet ir leidžia gyventi be skausmo, kompleksų ir komplikacijų baimės. Jei jaučiate ar pastebėjote bet kurį simptomą, nedelskite ir pasitarkite su specialistu. Pas gydytoją geriau ateiti be reikalo, negu per vėlai“, – baigdamas pokalbį pabrėžia kraujagyslių chirurgas-flebologas Arūnas Grinkevičius.