Sergamumo ir mirtingumo rodikliai dėl onkologinių ligų vis dar yra augantys ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Šios ligos yra viena opiausių sveikatos priežiūros problemų. 2018 metų rugsėjo mėnesį tarptautinis vėžio tyrimų institutas paskelbė, kad vienas iš penkių vyrų, ir viena iš šešių moterų savo gyvenimo bėgyje suserga onkologine liga. Mirčių rodikliai taip pat yra gąsdinantys: vienas iš aštuonių vyrų, ir viena iš vienuolikos moterų miršta nuo vėžio. Apie onkologines ligas bei jų tyrimus kalbame su „Antėja laboratorija“ direktore laboratorinei medicinai ir laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškiene.

– Kokie yra dažniausi onkologiniai susirgimai Lietuvoje?

– Sergamumo onkologinėmis ligomis Lietuvoje yra panašus kaip ir pasaulyje. Dažniausiai paplitęs vėžys vyrų tarpe yra trachėjos, bronchų ir plaučių. Antroje vietoje – prostatos, o trečioje - skrandžio. Dažniausios moterų onkologinės ligos yra krūties vėžys, antroje vietoje – kasos, o trečioje - trachėjos, bronchų ir plaučių.

– Kodėl šios ligos neretai yra aptinkamos tik vėlesnėse stadijose?

– Deja, bet nėra tokios ankstyvos diagnostikos metodų, kurie jau iki vėžinėse ar ankstyvose vėžio stadijose įspėtų tiek pacientus, tiek gydytojus, kad reikalingas skubus gydymas. Taip pat simptomus žmogus dažniausiai pajaučia tik vėlesnėse vėžio stadijose, kada jos jau yra pažengusios.

– Kodėl yra rekomenduojama atlikti vėžio laboratorinius tyrimus?

– Mūsų organizme esančios ir sveikos, ir navikinės ląstelės, gamina medžiagas, kurios yra išskiriamos į kraują. Tai įvairūs baltymai, fermentai, gliukoproteinai ir kiti, kuriuos galima nustatyti kraujyje. Atliekant kraujo tyrimus, galima nustatyti Ca 15-3 vėžio žymenį, kuris yra rekomenduojamas atlikti įtariant krūties vėžį. Taip pat ir CA 125, kuris rekomenduojamas įtariant kiaušidžių onkologinius susirgimus, ir CEA, kuris yra atliekamas įtariant daugelį onkologinių ligų. Tačiau yra ir kita medalio pusė – šie tyrimai yra labai nespecifiniai, todėl dažniausiai yra rekomenduojama nustatyti kelių vėžio žymenų rinkinius, tam, kad gydytojas plačiau galėtų įvertinti situaciją.

– Kas yra vėžio žymuo?

Tai yra vėžio ląstelių išskiriamos medžiagos. Tai gali būti baltymai, angliavandeniai, gliukoproteinai, fermentai ir kitos.

– Kas yra vėžio rizikos tyrimas?

Gydytoja teigia, kad nuo 10 iki 15 procentų krūties vėžių yra paveldimi. 5-10 proc. storojo žarnyno vėžių taip pat yra paveldimi. Tai galima diagnozuoti laboratoriniais tyrimais, kada nustatoma DNR mutacijos. Šis tyrimas nėra ligos diagnozė, tai yra rizikos susirgti vėžiu nustatymas. Esant teigiamoms mutacijoms ir radus riziką sirgti onkologinėmis ligomis, pacientui yra sudaromas tyrimų – stebėjimo planas, kad būtų galima kuo anksčiau nustatyti galimą paveldimą vėžį.

Atsakymas yra tik Jūsų rankose!

Daugiau informacijos vėžio žymenų tyrimų programos moterims arba vėžio žymenų tyrimų programos vyrams.

Brangiausias – laiku neatliktas tyrimas!