Vidurių užkietėjimas – gana dažna problema, galinti varginti tiek didelį, tiek mažą. Kodėl taip nutinka ir ką reikėtų daryti?

Vidurių užkietėjimo požymiai

Vidurių užkietėjimas, dar vadinamas obstipacija, yra tuštinimasis nedideliu kietų, sausų išmatų kiekiu, paprastai rečiau nei 3 kartus per savaitę. Tiems, kuriems užkietėja viduriai, būna sunku ir skausminga pasituštinti, o ir pasituštinus nejuntamas palengvėjimas. Taip pat galimas būti pilvo pūtimas, gurguliavimas ir kiti nemalonūs pojūčiai. Dažniausios priežastys žinomos visiems: neracionali mityba ir pasyvus gyvenimo būdas (tačiau yra ir kitų). Žinant vidurių užkietėjimo priežastis, galima jo išvengti ir tinkamai gydyti.
 
Kas su tuo susiduria dažniausiai?

Vidurių užkietėjimas dažniau vargina dailiosios lyties atstoves, vaikus ir vyresnius nei 65 m. žmones. Neretai viduriai užkietėja ir būsimosioms mamytėms, taip pat po gimdymo ar operacijos.

Kas sukelia vidurių užkietėjimą?

Maistui slenkant pro storąją žarną, iš jo „išsiurbiamas“ vanduo ir susiformuoja išmatos. Kai vandens absorbuojama per daug, išmatos tampa kietos ir sausos. Taip atsitinka tada, jei žarnos lygiųjų raumenų susitraukimai yra per lėti ar per daug vangūs vangūs. Susitraukiant žarnos lygiesiems raumenims, maistas yra stumiamas išeinamosios angos link.

Pagrindinės vidurių užkietėjimo priežastys

Nepakanka skaidulų. Tai – labiausiai paplitusi priežastis. Šiandien daugelis iš mūsų vaisių, daržovių ir grūdinių kultūrų vartoja nepakankamai, tačiau suvartoja per daug sūryje, kiaušiniuose ir mėsoje esančių riebalų. Žmones, kurie vartoja daug elastinių skaidulų turinčio maisto, vidurių užkietėjimas vargina daug rečiau.

Elastinės skaidulos – tai vaisių, daržovių ir grūdinių kultūrų sudedamoji dalis. Organizmas jų negali suvirškinti. Tirpios skaidulos lengvai ištirpsta vandenyje ir žarnyne tampa panašios į gelį, tuo tarpu netirpios beveik nepakitusios praslenka pro žarnyną. Gausi ir minkšta elastinių skaidulų masė neleidžia susiformuoti sunkiai pašalinamoms kietoms sausoms išmatoms.

Mažai skaidulų turintis maistas yra viena iš pagrindinių garbaus amžiaus žmonių vidurių užkietėjimo priežasčių, kadangi pagyvenę žmonės savo mitybai skiria daug mažiau dėmesio ir neretai piktnaudžiauja mažai skaidulų turinčiu „greitu“ maistu. Aišku, prisideda ir dantų netekimas – dėl to tenka vartoti minkštesnį perdirbtą maistą, kuriame mažai skaidulinių medžiagų.

Natūralių poreikių ignoravimas. Tie, kurie ignoruoja atsiradusį poreikį pasituštinti (arba dėl kokios nors priežasties negalintys sau to leisti), gali pamažu nustoti jausti šį pojūtį, ir tada vidurių užkietėjimas - neišvengiamas. Kai kurie stengiasi atidėti tuštinimąsi iki sugrįš į namus, nes nenori naudotis viešaisiais tualetais. Kiti gi ignoruoja šį poreikį dėl patiriamo emocinio streso arba argumentuodami, kad tuo metu labai kažkur skuba ir neturi tam laiko. Vaikai atideda ši aktą, nes nenori nutraukti žaidimo arba dėl pernelyg griežto tualeto įpročių formavimo.

Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS). Kai kuriems žmonėms sergant DŽS būna storosios žarnos spazmų, kurie sutrikdo tuštinimąsi. Vidurių užkietėjimą dažnai keičia viduriavimas ir todėl kyla spazminio pobūdžio pilvo skausmų pūtimas, gurguliavimas ir kitų nemalonių simptomų. Šis sindromas gali varginti visą gyvenimą (nors tikrai nebūtinai), bet jis nėra pavojingas. DŽS paūmėja patiriant stresą, tačiau tiriant žarnyną paprastai neaptinkama jokių matomų pakitimų.

Nepakankamas fizinis aktyvumas. Kaltas gali būti ne tik tingėjimas – viduriai dažnai užkietėja po operacijų ar nelaimingų atsitikimų ilgai besigydantiems nejudriems pacientams, taip pat sergantiems ligomis, dėl kurių tenka ilgai gulėti.

Vidurius kietinantys vaistiniai preparatai. Kai kurie vaistai lėtina žarnyno sienelių judesius ir gali sukelti vidurių užkietėjimą. Į šį sąrašą patenka įvairūs nuskausminamieji, skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai, preparatai, kurių sudėtyje yra aliuminio, vaistai nuo spazmų ir antidepresantai, geležies preparatai, diuretikai ir vaistai nuo epilepsijos.

Permainos gyvenime (kelionės, nėštumas, vyresnis amžius ir t.t.). Nėštumo metu viduriai užkietėja dėl hormoninių pakyčių organizme, taip pat dėl to, kad padidėjusi ir pasunkėjusi gimda spaudžia žarnyną. O štai senstant viduriai gali užkietėti dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos ir sumažėjusios žarnyno raumenų jėgos, nedidelio aktyvumo. Vidurių užkietėjimas neretai vargina ir keliautojus, nes organizmui prie pakitusio maisto raciono reikia prisitaikyti.

Piktnaudžiavimas laisvinamaisiais. Pastaruoju metu tokiais preparatais piktnaudžiaujama per daug. Pastebėtina, kad tai būdingiau vyresnio amžiaus žmonėms, įsitikinusiems, jog būtinai turi pasituštinti bent kartą per dieną. Vis dėlto reikia žinoti, kad reguliarus laisvinamųjų vartojimas sukelia priklausomybę, t.y. ilgainiui jie gali pažeisti nervines storosios žarnos sienelės ląsteles, ir tada žarnynas praranda natūralią savybę susitraukinėti. Dėl tos pačios priežasties reguliarios klizmos taip pat gali sukelti normalios žarnyno funkcijos sutrikimą ir vidurių užkietėjimą.

Per mažai skysčių. Bet kokie skysčiai (tiek vanduo, tiek arbata ar sultys) suminkština išmatas ir padidina jų apimtį, todėl jos lengviau slenka žarnynu. Žmonės, kuriuos dažnai vargina užkietėję viduriai, per dieną turėtų išgerti iki 8 stiklinių skysčių per dieną.

Kai kurios ligos. Vidurių užkietėjimas vargina sergančiuosius įvairiomis neurologinėmis ir sisteminėmis ligomis, pažeidžiančiomis organų sistemas, taip pat turinčius medžiagų apykaitos sutrikimų. Į tokių ligų sąrašą patenka išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga, insultas, cukrinis diabetas, sustiprėjusi ar susilpnėjusi skydliaukės funkcija, sisteminė raudonoji vilkligė ir kt.

Storosios ir tiesiosios žarnos ligos. Vidurių užkietėjimą gali sukelti žarnų nepraeinamumas, sąaugos, divertikuliozė ar auglys, spaudžiantis/susiaurinantis žarnų spindį.

Vidurių užkietėjimo pasekmės

Kartais vidurių užkietėjimas gali sukelti ir komplikacijų. Tai hemorojiniai mazgai, atsiradę dėl stanginimosi, išangės įplyšimai ar žarnyno gleivinės iškritimas. Nuo hemorojaus gydoma šiltomis vonelėmis, ant pažeistų vietų dedama ledo ar tepama specialiais tepalais. Išangės plyšimai ar žarnos gleivinės iškritimas prireikus operuojami.

Pasitaiko, kad sukietėjusios išmatos įstringa žarnyne taip, kad storoji žarna susitraukdama nepajėgia jų išstumti. Ši būklė vadinama „išmatų kamščiu“ arba „išmatų akmeniu“ – ji būdingesnė vaikams ir vyresniems  žmonėms. Šį „kamštį“ galima suminkštinti išgeriant mineralinio vandens ar aliejaus, taip pat klizmomis. Vėliau, kai suminkštėja, gydytojas gali jį susmulkinti ir pašalinti.

Kaip kovoti su vidurių užkietėjimu?

Sureguliuokite mitybą. Skaidulų turtingas maistas padeda suformuoti minkštas ir gausias išmatas. Geriausi skaidulų šaltiniai – pupelės, nesmulkinti grūdai, kviečių sėlenos, švieži vaisiai, daržovės (pavyzdžiui, šparagai, kopūstai ar morkos). Vartokite pakankamai skysčių (tinka vaisių ir daržovių sultys, netiršta sriuba ir pan.). Žmonėms, turintiems polinkį į vidurių užkietėjimą, svarbu riboti maisto produktų, turinčių mažai skaidulų (ledų, sūrio, mėsos, perdirbto maisto), vartojimą. Galima reguliariai (pavyzdžiui, savaitgaliais) vartoti produktus, laisvinančius vidurius. Vieniems padeda obuoliai, kitiems – kefyras, tretiems – silpnai sūdyti agurkai ir pan. Jūs tikrai žinote, kas jums tinka labiausiai.

Keiskite gyvenimo būdą. Skirkite laiko mankštai ir pasituštinimui – tai taip pat sumažins vidurių užkietėjimą. Ir jokiu būdu neignoruokite atsiradusio noro tuštintis.

Jeigu įmanoma, apsieikite be laisvinamųjų. Jų reikia tikrai ne visada – neretai užtenka tiesiog pakeisti gyvenimo būdą. Tačiau tiems, kurie jį pakeitė, o viduriai užkietėja ir toliau, trumpai rekomenduojamas gydymas vaistais ar klizmomis. Taip sulėtėjusi žarnyno veikla vėl suaktyvinama.

Užkietėjus viduriams galima laikytis tokios dietos:

• Pusryčiai: švieži prinokę sultingi vaisiai arba dubenėlis smulkiai tarkuotų kopūstų ir obuolių salotų.
• Pietūs: daržovių sriuba, mėsos patiekalas su kokių nors grūdų koše, morkų sultys, salierai, špinatai arba rūgštaus pieno produktai (jogurtas, kefyras, rūgpienis, pasukos).
• Vakarienė: kelios virtos daržovės be druskos (pavyzdžiui, bulvės), žalialapių daržovių salotos, varškė, mėsa, žuvis, kiaušiniai, riešutai.

Ir atminkite: labai svarbu maistą gerai sukramtyti – dažniausiai to užtenka, kad visos šios priemonės veiktų stebuklingai. Išmėginkite!