Tai maistas yra daugelio ligų priežastis?
 
Tobulėjant technikai, kai žmones pakeitė robotai, žmogaus fizinis darbas ir aktyvumas mažėja, o maisto pramonėje gaminamas maistas priešingai – riebėja ir saldėja, o to reikėtų mažiau. Daug kartų perdirbtas, su konservantais ir cukrumi maistas tampa siaubingas. Taip maisto produktai yra atitolinami nuo mūsų organizmui reikalingų medžiagų. Virškinimo traktui, tokį maistą vis sunkiau suvirškinti.
 
Dėl „juodųjų“ maisto pramonės technologijų maistas yra daug kaloringesnis, vartojama daugiau prieskonių, todėl norime daugiau ir dažniau valgyti. Mažėjant fiziniam aktyvumui, o maistui turint daugiau kalorijų ir energijos, žmonės pradeda tukti.
 
Prisiminkime mūsų prosenelius – jie daug dirbo, valgė riebų maistą, bet jis buvo natūralus, mums artimas. Pagalvokime apie saldumynus, mūsų protėviai juos valgydavo tik per šventes, o mes galime valgyti kada norim, kiek norim ir kokių tiktai norime. Taigi, maistas dažnai būna ne draugas, o iš tikrųjų sutrikdo mūsų organizmo veiklą.
 
Ar virškinamojo trakto ligos yra dažnos?
 
Kiekvienas gyventojas yra pajutęs tam tikrų virškinimo trakto sutrikimų ir trumpų negalavimų apsinuodijus. Kas dešimtas žmogus serga virškinamojo trakto ligomis, rodo statistika. Tačiau ne visi žino, kad serga. Kiti bendrinius simptomus, tokius kaip dažnas nuovargis, apetito sutrikimai, nemiga, sumažėjęs darbingumas susieja su nuovargiu  darbe: „persidirbau, bus atostogos, pailsėsiu, šitie simptomai praeis“. Tačiau tai jau gali būti virškinamojo trakto ligos simptomai. Jeigu organizmas nepasisavina reikalingų medžiagų, vystosi mažakraujystė, stokojame vitaminų. Tai grandininė reakcija – visos cheminės reakcijos išsibalansuoja ir žmogus gali susirgti visai su virškinimu nesusijusiomis ligomis.