Virškinimo sutrikimai – vieni dažniausių sveikatos sutrikimų sąraše. Streikuojant virškinimo procesui, ilgainiui gali išsivystyti įvairūs negalavimai ir ligos, susijusios su skrandžiu, žarnynu ar kitais virškinamojo trakto organais. Virškinimo sutrikimus gali lemti netinkama mityba, stresas ir nerimas bei per mažas ar per didelis fizinis krūvis, tačiau kartais sutrikęs virškinimas gali slėpti ir rimtesnes sveikatos problemas.

„Dažnai išgirstame tokius pacientų nusiskundimus – sutriko virškinimas, po valgymo maistas „stovi“, pykina,  nedirba skrandis, kasa ar jaučiamas kartumas burnoje – kamuoja pilvo skausmai ir pūtimas. Šie simptomai byloja apie virškinimo sutrikimus, tačiau norint juos nustatyti ir išgydyti, privalu apsilankyti pas gydytoją“, – sako sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ vidaus ligų gydytoja Roma Uogelienė.

Apgaulingi simptomai

Kamuojant jausmui, kad skrandis „nedirba“ – įprasta manyti, kad jame per mažai rūgšties. Ypač, jeigu nejaučiamas rūgšties skonis burnoje. Statistiškai tik apie 10 proc. pacientų dėl tam tikrų ligų turi sumažintą skrandžio rūgštingumą ir tai dažniausiai būna vyresnio amžiaus žmonės.

„Esant padidintam skrandžio rūgštingumui, rūgštis nebūtinai turi būti jaučiama tik burnoje. Rūgštis, ypatingai nakties metu, gali atitekėti iki balso stygų ir vienintelis paciento skundas gali būti kimstantis balsas, sausas kosulys, nemalonus gumulas ar gleivės gerklėje“, – pasakoja gydytoja.

Per didelis skrandžio rūgšties kiekis gali pasireikšti ir visai kitokiais požymiais.  Kai rūgšties yra per daug, pirmiausia sutrinka skrandžio motorika – tai yra judėjimas. Skrandžio įprastinė peristaltika – tai pastoviai pasikartojančios bangos, kurių dėka turinys yra stumiamas žemyn. Sutrikus motorikai, sutrinka ir minėtos bangos – turinys nebeslenka žemyn, užsistovi, todėl yra jaučiamas jausmas, lyg valgis nebūtų virškinamas, viskas stovi.

„Tai gali būti pirmas arba vienintelis padidinto skrandžio rūgštingumo požymis. Dažnai atsiranda antiperistaltika – tai yra atgalinės bangos, kurios pasireiškia pykinimu, šleikštuliu, riaugėjimu, jei bangos stiprios – gali būti ir vėmimas, po kurio palengvėja. Kai atgalinės bangos prasideda nuo dvylikapirštės žarnos, kyla į skrandį ir aukštyn, galime pajusti kartumą burnoje, nes antiperistaltinės bangos burną užpildo kartaus skonio tulžimi“, – pasakoja R. Uogelienė.

Kaip nustatyti?

Pykinimas ir nevirškinimo jausmas gali atsirasti ir sergant kasos ligomis, tačiau ne visada. Panašūs simptomai kyla iš stipraus jaudulio ir blogų emocijų, taip pat sutrikus smegenų kraujotakai.

„Kad nustatytume patologiją, iš paciento turime surinkti daug informacijos. Labai svarbu sužinoti kokiu atveju simptomai atsiranda ir nuo ko praeina. Pavyzdžiui, jei pykina prieš valgį, o po valgio pykinimas išnyksta – greičiausiai tai bus dvylikapirštės žarnos ligos. Jei maistas įtakos neturi, o pykinimas atsiranda po galvos susvaigimo – greičiausiai tai smegenų kraujotakos sutrikimas“, – sako R. Uogelienė.

Pasakymas, kad skauda – gydytojui dar nieko nepasako. Gydytojas turi žinoti, kada skauda, nuo ko užeina ir nuo ko praeina, kur skausmas plinta.

„Pavyzdžiui, kai skausmas pasireiškia dešiniame šone, tik uždavęs  papildomų klausimų ir atlikęs tam tikrus tyrimus, gydytojas gali pasakyti, ką reikia gydyti. Dešiniame šone yra inkstai, kepenys, tulžies pūslė ir tulžies latakai, net kasos ir skrandžio skausmas gali plisti į dešinę pusę. Apatinės širdies sienelės infarktas gali pasireikšti pilvo skausmu, pykinimu ar vėmimu, kaip ir neuralginiai stuburo skausmai nugaroje gali plisti į dešinį šoną ar net pilvą“, – pasakoja vidaus ligų gydytoja.

Svarbu kreiptis į gydytoją

Pirmutinis ir pats paprasčiausias tyrimas – pilvo organų echoskopija, kuri suteikia medikams daug informacijos. Šio tyrimo metu galima nustatyti arba atmesti ligas, susijusias su kepenimis, tulžies pūsle bei latakais ir kasa. Echoskopinio tyrimo metu skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinės pakitimai nematomi, tačiau jei skrandyje gausu turinio ir skysčių, galima įtarti tam tikras ligas bei parekomenduoti pacientui papildomai išsitirti atliekant gastroskopija.

„Svarbiausia, atsiradus negalavimams, pasitikėti gydytoju ir kreiptis į jį pagalbos. Tuomet ligos nustatymo kelias būna žymiai trumpesnis, nustačius ją – greičiau suteikiama pagalba.“

Net ir tuomet, kai nerandama jokių pakitimų, reikalingas tam tikras gydymas, nes paciento savijauta negera. Kartais pakanka vien mitybos korekcijos, bet dažnai reikalingas ir medikamentinis gydymas“, – sako R. Uogelienė.

Mitybos korekcija priklauso nuo to, kas nulemia virškinimo sutrikimą. Neretai pats žmogus jaučia, nuo kokio maisto jam pasidaro blogiau, todėl labai svarbu stebėti savo kūno pojūčius ir nevalgyti to, kas sukelia blogą savijautą.