Su virškinimo sutrikimais anksčiau ar vėliau tenka susidurti daugeliui. Kas dėlto kaltas ir kaip išspręsti šią problemą? Juk ji apipinta gausybe mitų...
 
1 mitas: dėl sutrikusio virškinimo visada reikia kaltinti skrandį

Virškinimo sistema yra sudėtinga. Ją sudaro virškinimo traktas (burna, ryklė, stemplė, skrandis, žarnynas, išeinamoji anga) ir virškinimo liaukos (seilių liaukos, skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų liaukutės).

Virškinimo sutrikimus gali sukelti skirtingų virškinimo sistemos organų ar liaukų veiklos negalavimai bei ligos. Todėl virškinimo sutrikimų nereikėtų sieti vien tik su skrandžio negalavimais.
 
2 mitas: visų virškinimo sutrikimų priežastys yra aiškios

Dažnai virškinimo sutrikimai, pasireiškiantys, pavyzdžiui, pykinimu, skausmu ir sunkumu pavalgius, rėmeniu, raugėjimu, dujų kaupimusi žarnyne, gali pasireikšti ir nesant aiškiai identifikuojamos ligos. Virškinimo sutrikimus neretai išprovokuoja netinkama mityba, žalingi įpročiai, patiriamas stresas, per mažas arba per didelis fizinis krūvis. Tai vadinami funkciniai virškinamojo trakto sutrikimai.
 
3 mitas: gydantis pakanka atsižvelgti į simptomus

Suvokdami ligą per patiriamus simptomus, kurie gali pasireikšti esant skirtingiems negalavimams, žmonės neretai klaidingai identifikuoja susirgimą. Pavyzdžiui, pacientas gali jausti nuolatinį sunkumą, tempimą skrandžio srityje ir manyti, kad jam sutriko virškinimas, tačiau iš tiesų tai gali būti kitų virškinimo sistemos organų negalavimo požymiai. Panašūs simptomai gali pasireikšti sergant stemplės, skrandžio, žarnyno ligomis, todėl savarankiškai gydantis pasveikti gali būti sunku. Nuolat patiriant tam tikrus simptomus, reikėtų kreiptis į specialistus. Nerimą turėtų kelti šie simptomai: vėmimas krauju ar kraujo tirščiais, krentantis kūno svoris, kraujas išmatose ar juodos išmatos, mažakraujystė, karščiavimas.