Šaltuoju metų sezonu daugelį ima kamuoti aktualus klausimas – pūslelinė – užkrečiamoji liga, galinti pažeisti odą, gleivinę ir netgi centrinę nervų sistemą. Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad į kovą su nuolat pasikartojančiu pūslelinės paūmėjimu žmonės griebiasi pačių įvairiausių būdų nors padėti gali tiesiog laiku pastebėta liga.
Virusas, nuo kurio nėra vaistų
Herpes virusas, kitaip dar vadinamas pūslėline, yra viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių infekcijų, vyraujanti tarp jaunesnių nei 50 metų amžiaus žmonių. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Lauros Vanagaitės, vaistų nuo šio viruso nėra – kartą patekęs į organizmą, tūno ten visą gyvenimą ir periodiškai pasikartoja.
„Virusas plinta per tiesioginį kontaktą su asmeniu, kuris yra šio viruso nešėjas. Dažniausi simptomai – pūslelės ant odos paviršiaus, aplink burną ar gleivinę, lytinius organus. Atsiradusias pūsleles gali niežėti ar nemaloniai dilgčioti. Blogiausia, kad daugumai sergančiųjų herpes viruso simptomai yra labai lengvi arba jų gali išvis nebūti, tačiau rizikuojama užkrėsti kitus. Pūslelės gali atsirasti per pirmąsias 10-20 dienų iškart po užsikrėtimo ir trukti maždaug iki dviejų savaičių. Nors pūslelės ir visiškai išnyksta, tačiau ši liga gali pasikartoti dažniausiai toje pačioje vietoje“, – pasakoja L. Vanagaitė.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad net du trečdaliai iki 50 metų žmonių turi pūslelinę – Herpes Simplex virusą. PSO duomenimis, I tipo herpesą Europoje turi 207 mln. (69 proc.) moterų ir 187 mln. (61 proc.) vyrų. Labiausiai jis paplitęs Afrikoje – jį turi 350 mln. (87 proc.) moterų ir 355 mln. (87 proc.) vyrų.
Užsikrečia per lūpų dažus ar dantų šepetėlį
Dažnais atvejais pūsleline užsikrečiama sergant peršalimo ligomis ar patiriant stresą, nes tuo metu organizmas yra labiau pažeidžiamas dėl susilpnėjusios imuninės sistemos. Tokiu atveju, jau gali reikėti vartoti antivirusinius ir imuninę sistemą stiprinančius preparatus.
„Herpes virusai gali būti dviejų tipų. Pirmojo tipo herpes virusas yra labiausiai paplitęs visame pasaulyje. Ši infekcija plinta labai greitai, todėl tikimybė užsikrėsti virusu yra ganėtinai didelė. Šis virusas dažniausiai tyliai tiksi veido nervų ląstelėse. Dažniausiai užsikrėtus būtent šio tipo virusu nepatiriama jokių simptomų, o jau kai jie atsiranda, pasireiškia protrūkiu. Daugelis užsikrėtusių jaučia deginimą ir dilgčiojimą aplink lūpų kraštelį, o vėliau atsiranda ir skaudžios, tvinksinčios, pilnos skysčio pūslelės. Pirmasis protrūkis dažniausiai būna pats nemaloniausias“, – atkreipia dėmesį „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Pasak jos, pirmojo tipo virusas daugeliu atveju plinta per burną ir seiles. Pavojingiausi užkratai – bendro naudojimo lūpų dažai, balzamai, skolintas dantų šepetėlis ar kiti panašaus pobūdžio daiktai.
„Antrojo tipo herpes virusas beveik visada perduodamas lytinio kontakto metu taip pat per odą ir seiles. Šio tipo virusas taip pat slepiasi organizmo viduje, gali būti nešiojamas visą gyvenimą, nuo vaikystės, o simptomai pasireikšti tik paūmėjimo metu“, – sako L. Vanagaitė.
Kaip elgtis susirgus?
Nors herpes viruso išgydyti neįmanoma, tačiau visada galima pasirinkti gydymo būdus, kurie padėtų kontroliuoti ir palengvinti pasireiškusius simptomus, bei sumažinti riziką perduoti šį virusą kitiems ir taip suvaldyti šią ligą.
„Užsikrėtus šiuo virusu, būtina palaikyti švarią ir sausą odą, jeigu pūslelės ant kūno, reikėtų dėvėti laisvus, orui pralaidžius drabužius, kad būtų mažiau dirginamos vietos, kuriose jaučiamas diskomfortas. Esant poreikiui ir skausmui, galima vartoti ibuprofeno tabletes, kurios sumažins uždegimą ir skausmą. Dar reikėtų nepamiršti stengtis kuo mažiau liesti pūslelinės pažeistas vietas, nes tokiu būdu virusas gali plisti ir į kitas kūno dalis“, – pasakoja vaistininkė L. Vanagaitė.
Protrūkio metu visada galima naudoti įvairius antivirusinius kremus ir tepalus, skirtus pūslelinės simptomams mažinti, palengvinti dilgčiojimą, niežulį ir nemalonų jausmą. Jie ypač veiksmingi tada, jei naudojami pirmą kartą.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės teigimu, konsultuojantis su gydytoju ar vaistininku svarbu pranešti apie visus vartojamus receptinius ir nereceptinius vaistus bei maisto papildus. Pacientams, vartojantiems antivirusinius vaistus, reikėtų atkreipti dėmesį į vaistų, skirtų bakterinių ar grybelinių infekcijų gydymui skirtus antibiotikus, nes vartojant juos kartu gali susilpnėti vaistų veikimas. Visose „Gintarinė vaistinė“ tinklo vaistinėse pacientai nemokamai gali pasitikrinti ar jų vartojami vaistai dera vienas su kitu.
„Gydantis nuo herpes viruso, reiktų vartoti ir lūpų balzamą, kurio sudėtyje būtų citrinų, arbatmedžio, pipirmėčių ar mėtų eterinių aliejų, kurie sumažina uždegimą bei palaiko drėgmę. Ežiuolės arba l-lizino preparatai itin tinka imuninės sistemos stiprinimui, nes padeda atstatyti ląsteles, kuriose yra antikūnų. Vitaminas E padeda greičiau atstatyti pažeistas odos ląsteles, o vitaminas C yra pagrindinis organizmo pagalbininkas, kovojant su infekcija“, – pataria vaistininkė.
Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.
Kitas faktas
Komentarai