Stresas, pervargimas, didelis fizinis krūvis, nevisavertė mityba vis dažniau siejami su ginekologinių ligų susirgimo atvejais. Minėtos aplinkybės stipriai veikia moters hormoninį foną, dėl kurio auga ginekologinių ligų rizika. Pasak „Kardiolitos“ klinikų Ginekologijos centro gydytojos akušerės-ginekologės Ramunės Skirmantaitės, pastaruoju metu dažnėja atliekamų endoskopinių operacijų skaičius. Ir ne tik dėl gerėjančių diagnostikos sąlygų, bet ir tokio gydymo prieinamumo.

Endoskopija – tai viena pažangiausių diagnostikos ir gydymo priemonių medicinoje, leidžianti gydytojams prie ligos židinio žmogaus kūne priartėti kaip galima arčiau, jo nežalojant papildomai. Pažangėjanti endoskopinė chirurgija šiandien jau ne tik leidžia aptikti židinį tiksliau ir saugiau, bet ir sėkmingai jį pašalinti. Endoskopija taikoma įvairioms medicinos sritims, bet ypač pasiteisina ginekologinių ligų gydymo atvejais.

„Endoskopinės operacijos atliekamos per natūralias žmogaus kūno angas (pvz., makštį) arba nedidelius pjūvius kūne, įvedus optinį prietaisą su chirurginės manipuliacijos galimybėmis.

Endoskopinė chirurgija – tai viena labiausiai žmogaus organizmą tausojančių diagnostikos ir operacinio gydymo priemonių, kurios dėka užtikrinamas saugus ir mažiau kūną žalojantis rezultatas. Šiandien, kai gydymo įstaigos turi galimybę įsigyti reikalingą aparatūrą, daugėja endoskopines operacijas atliekančių gydytojų, esant galimybėms – tai turėtų būti pirmo pasirinkimo operacinis gydymo metodas.

Jis padeda užtikrinti lengvesnį pooperacinį laikotarpį, trumpesnį gijimo laiką, greitesnį darbingumo atstatymą, gerą estetinį vaizdą, mažesnę komplikacijų (pvz., infekcijų, sąaugų mažajame dubenyje) tikimybę. Chirurgai gali išvengti klaidų, nes operuojamos vietos vaizdas ekrane padidinamas kelis kartus. O ginekologijoje visa tai turi svarbią reikšmę“, − endoskopinės chirurgijos pranašumus akcentuoja akušerė-ginekologė.