Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras primena, kad visoms nėščiosioms rekomenduojama pasitikrinti dėl Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos du kartus: iki 12-osios nėštumo savaitės ir 29–40-ąją nėštumo savaitę. Anksti nustačius ŽIV infekciją yra skiriamas ŽIV ligos gydymas bei kitos prevencinės priemonės, kurios sumažina ŽIV infekcijos perdavimo riziką iš motinos vaikui.

ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti ŽIV savo vaiką nėštumo metu, gimdydama ir po gimimo žindydama krūtimi, todėl rekomenduojama ŽIV užsikrėtusiai nėščiajai skirti antiretrovirusinę terapiją (ART gydymą), 38-ąją nėštumo savaitę atlikti planinę cezario pjūvio operaciją bei naujagimių nežindyti.

Taikant visas minėtas ŽIV perdavimo iš motinos vaikui profilaktikos priemones, rizika perduoti ŽIV sumažinama iki 1-2 proc.

"Dauguma kūdikių užsikrečia nuo ŽIV užsikrėtusios motinos gimdymo metu (60–70 proc.) dėl sąlyčio su motinos krauju arba gimdos kaklelio išskyromis, kuriose yra viruso. Žmogaus imunodeficito viruso yra ir infekuotos moters piene. Tyrimai rodo, kad tikimybė užkrėsti kūdikį ŽIV žindant jį krūtimi yra apie 10–15 proc., todėl rekomenduojama naujagimio krūtimi nežindyti", - teigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas dr. doc. Saulius Čaplinskas.

Pasak jo, ŽIV perdavimo rizika iš motinos vaikui didėja, jei motina yra vėlyvoje ŽIV ligos – AIDS stadijoje arba neseniai užsikrėtusi ŽIV infekcija (ūmi stadija), serga tuberkulioze, hepatitais, yra priklausoma nuo narkotikų ar turi kitų sveikatos problemų bei rizikos veiksnių.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per 2002-2010 metų laikotarpį užregistruoti 66 ŽIV infekuotų moterų gimdymai. Dviems vaikams nustatyta ŽIV infekcija, kiti – sveiki. Latvijoje iki šių metų pradžios užregistruoti 42 vaikai, užsikrėtę ŽIV nuo motinos, Baltarusijoje – 198.