Masažinės vonelės kaina paprastai nėra labai didelė. Prietaisas gana nesudėtingas, turi keletą funkcijų (režimą galima pasirinkti patiems): vibro masažas reljefiškomis ataugėlėmis, esančiomis vonelės dugne, mažina pėdų įtampą, atpalaiduoja, sūkurinis masažas stipria vandens srove masažuoja kojas, mažina pėdų įtampą, mišrus sujungia dvi minėtąsias funkcijas, o šildymas infraraudonaisiais spinduliais gerina kraujotaką, suaktyvina imunitetą.

Šios vonelės turi vieną nedidelį trūkumą: į jas negalima pilti putų, mesti šnypščiančių aromatinių tablečių voniai ir kitų panašių priemonių. Vis dėlto galima įsigyti tokių vonelių, kurios turi specialų skyrelį eteriniams aliejams ir aromatinėms druskoms.

Valomosios vonelės skirtos suminkštinti suragėjusią odą. Į nedidelį dubenį įpilama šilto vandens (maždaug 40 laipsnių temperatūros), jame ištirpinamos druskos, soda, arba įpilama kitų pasirinkto recepto komponentų, kojos nuleidžiamos ir laikomos 20–30 minučių. Dabar odą galima valyti – atsargiai pašalinti apmirusį odos sluoksnį (galima naudoti pemzą, pėdų šepetį, šiurkščią kempinę arba specialų kojų šveitiklį): užtepkite šiek tiek priemonės ant pėdų ir pamasažuokite keletą minučių. Tada nuskalaukite kojas švariu vandeniu, šiek tiek apsausinkite odą (netrinkite jos rankšluosčiu), pamasažuokite su minkštinamuoju arba drėkinamuoju kremu.

Raminamosios vonelės mažina nuovargį ir patinimus. Paprastai būna vėsios, joms naudojamas kambario temperatūros vanduo arba ledo kubeliai. Kojos gali būti trinamos į ledą sušaldytais vaistažolių nuovirais, arbatomis (pavyzdžiui, ramunėlių, šalavijų, rugiagėlių ir kt.).

Kontrastinės vonelės grūdina odą, stimuliuoja kraujotaką, mažina bendrą nuovargį ir kojų raumenų įtampą. Jos daromos taip: į vieną indą įpilama karšto vandens (tokios temperatūros, kad nebūtų diskomforto), o į kitą – vėsaus. Nuleiskite kojas tai į vieną, tai į kitą. Procedūrą baikite šalta vonele. Apšluostykite kojas, patepkite jas kokiu nors kremu. Kartoti procedūrą galima tiek kartų, kiek patinka.