Gonokokai, sukeliantys gonorėją, dažniausiai į organizmą patenka lytiniu keliu (santykiaujant tiek vaginaliniu, tiek analiniu arba oraliniu būdu). Gonokai labai atsparūs išoriniams veiksniams, todėl gana ilgą laiką gali išgyventi ir likti aktyvus ne tik žmogaus organizme, bet ir aplinkoje: ant rankšluosčių, prausimosi kempinių ir t.t. Dėl šios priežasties užsikrėsti gonorėja galima ir neturint lytinių santykių su užkrato nešiotoju, todėl visų pirma rūpinantis savo higiena, patartina nesinaudoti svetimais daiktais.
Užsikrėtus gonorėja, pirmuosius požymius vyrai gali pastebėti praėjus 3-5 dienoms. Dažniausiai lytinių organų srityje ima perštėti ir deginti, o kiek vėliau atsiranda skausmingas šlapinimasis ir negausios gleivingos arba pūlingos išskyros. Ligos pradžioje gonokokai pažeidžia priekinę šlaplę, o ligos negydant užkrėtimas plinta ir 7-14 dienų laikotarpyje pažeidžia ir užpakalinę šlaplę. Tuomet prasideda komplikacijos: šlapimo pūslės uždegimas, kurio metu noras šlapintis padažnėja, o pats šlapinimosi procesas tampa skausmingas. Priklausomai nuo ligos vystymosi spartumo, gali prasidėti ir kitų komplikacijų: prostatitas, epididimitas ir t.t.
Kartais pasitaiko, kad gonorėjos metu jokių akivaizdžių susirgimo simptomų nematyti. Tokiu atveju žmogus nesikreipia į gydytoją, toliau platina užkratą, o per 2 mėnesius liga pereina į lėtinę stadiją ir toliau žaloja organizmą.
Komplikacijos, kurias gali sukelti negydoma gonorėja:
Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.
Kitas faktas
Komentarai (1)