Vargu ar vaikų neturinčią šeimą galima pavadinti išties laiminga... Nors jų susilaukti svajoja daugelis, toli gražu ne visos poros gali tikėtis šeimos pagausėjimo. Jeigu per vienerius aktyvaus lytinio gyvenimo metus moteris nepastoja (ir nenaudoja jokių kontraceptinių priemonių), diagnozė nedžiuginanti – nevaisingumas. Anot statistikos, su šia problema susiduria kas penkta susituokusi pora.

Pastebėtina, kad taip nutikti gali ir visiškai sveikiems vyrams ir moterims. Pavyzdžiui, moteris iš tiesų gali susilaukti vaiko, tačiau ne nuo savo sutuoktinio, kaip ir vyras – nuo kitos moters. Kartais (maždaug 3 % nevaisingumo atvejų) tai būna susiję su tuo, kad moters organizme ima gamintis ypatingi baltymai (antikūnai), „neutralizuojantys“ spermatozoidus. Tai vadinama imunologiniu nesuderinamumu.

Tačiau net ir sveika ir suderinama pora ne visada gali susilaukti vaiko. Būna, kad nevaisingumo priežasčių negali nustatyti net ir labiausiai patyrę specialistai. Tokių „nepaaiškinamo“, „idiopatinio“ nevaisingumo atvejų nei daug, nei mažai – maždaug 4–6 %.

Nevaisingumas – subrendusio organizmo nepajėgumas susilaukti palikuonio – gali atsirasti bet kuriuo gyvenimo periodu/ Kartais taip nutinka po vieno ar net dešimties ankstesnių nėštumų, o kitos poros galimybės sūpuoti mažylį iš viso niekada ir neturėjo.

Gali būti, kad nevaisingumas yra santykinis – tai reiškia, kokiu nors būdu pašalinus jo priežastį į pasaulį labai greitai ateina naujas, unikalus ir nepakartojamas žmogutis. Tačiau tais atvejais, kai natūraliai pastoti nepavyksta, nevaisingumas yra absoliutus. Jo priežastimi gali būti tai, kad paauglystėje persirgote kiaulyte – ši infekcinė liga labai dažnai sukliudo normaliai lytinių ląstelių (spermatozoidų) gamybai.