Senjorai skundžiasi panašiais negalavimais, kaip ir prieš keletą dešimtmečių – organizmas sensta, dėvisi sąnariai, lėtėja medžiagų apykaita, kankina nuotaikų kaita. Tačiau šiuolaikiniai senjorai, skirtingai nei jų tėvai, gali naudotis prevencinėmis programomis, kurių dalis yra finansuojama valstybės. „Onkologinių ligų nepadaugėjo, tiesiog jos dažniau nustatomos. Jei tai atliekama laiku, gydymas yra efektyvesnis“, – teigia V. Morozovas. Gyvenimo trukmė Lietuvoje ilgėja, todėl vyresnio amžiaus žmonėms svarbu išlaikyti šviesią sąmonę, gerą nuotaiką ir, žinoma, fizinę sveikatą. Šių laikų privalumas – senolių integracija: jie kviečiami burtis į šiaurietiško ėjimo grupes, dalyvauti protmūšiuose, o internetas atveria bendravimo galimybes ir judėjimo negalią turintiems senjorams.  
 
Maži, tačiau varginantys negalavimai – kada sunerimti?

„Labai dažnai pacientai kreipiasi dėl funkcinių sutrikimų – pilvo pūtimo, nevirškinimo, mėšlungio, spazmų. Dažnai šie negalavimai neturi apčiuopiamos priežasties, į kurią galima bakstelt pirštu tyrime ar nuotraukoje ir pasakyti, „štai tas blogis“, – patirtimi dalinasi V. Morozovas. Tokie sutrikimai vargina, juos sunku išgydyti, o, svarbiausia, lieka nežinomybė, „o gal man kažkas?“.  Anot mediko, labai svarbu pasitikėjimas gydytoju ir tęstinė sveikatos priežiūra. Kartu vykdomas stebėjimo, gydymo ir tyrimų planas ilgesniu laikotarpiu leis nustatyti negalavimų priežastis. Griežtai nepatartina užsiimti savigyda, ypatingai gydymo metodų ieškant internete, kur dažnai dalijamasi neprofesionalia informacija, o jos platintojai neatsako už savo rekomendacijų pasekmes.