Tikriausiai teko girdėti apie žaliavalgystę – mitybos būdą, kuomet valgomas žalias, termiškai neapdorotas (arba ruoštas žemoje temperatūroje) maistas. Apie žaliavalgystę, šio mitybos būdo pradžią, ypatumus ir naudą pasikalbėjome su žalio maisto parduotuvės Žaliavalgis.lt įkūrėju Nodariu Turčinavičiumi.

Visuomenė vis labiau rūpinasi savo sveikata - daugelis smerkia žalingus įpročius, ima sportuoti ir ieško teisingesnių, žvalumo suteikiančių ir sveikatą gerinančių mitybos būdų. Skaitytojams siūlome susipažinti su mitybos būdu, kuris, anot jo propaguotojų, daugeliui grąžino ir sutvirtino sveikatą, suteikė jėgų ir gyvybinės energijos. Kas toji žaliavalgystė? Kaip pradėti? Ar galima prisitaikyti žaliavalgystės principus bent jau iš dalies? Atsakymus į šiuos bei daugelį kitų klausimų sužinosite perskaitę interviu.

Kokia buvo Jūsų žaliavalgystės kelio pradžia?

Vien žaliu maistu nusprendžiau maitintis prieš penkerius metus, kai žaliavalgystė Lietuvoje dar buvo mažai girdėta sąvoka. Pokyčiams mityboje ir gyvenime nemažai įtakos turėjo vaikučių atsiradimas, nes su žmona Dovile norėjome vaikams perduoti kuo geresnius mitybos įpročius. Nuo seno žinomas lietuvių posakis, jog įpratimas – antras prigimimas, taigi kokį maistą įpratiname vaikus valgyti nuo mažumės, toks maistas jiems atrodys skanus visą gyvenimą.

Žaliavalgystė man pasirodė racionalus mitybos būdas daugeliu atžvilgių – žalias maistas yra skanus, patrauklus akiai ir aromatingas, itin naudingas sveikatai, jo paruošimas, jei to reikia, užima nedaug laiko, jis neapsunkina virškinimo, taigi jautiesi žvalesnis, gyvybingesnis.  

Kas yra žaliavalgystė? Ar žaliavalgiai yra vegetarai ir nevalgo mėsos?

Žaliavalgystė dažniausiai suprantama kaip maitinimasis žaliu, termiškai neapdorotu (arba apdorotu žemoje, iki 41 laipsnio C temperatūroje) augaliniu maistu, nors yra žaliavalgių, kurie vartoja ir gyvūninius termiškai neapdorotus produktus.

Kuo maitinasi žaliavalgiai?

Žaliavalgių meniu labai platus – tai daugybė rūšių vaisių, uogų, daržovių, riešutų, sėklų, žalumynų (įskaitant laukines žoles), jūros dumblių. Iš minėtų produktų gaminami įvairiausi patiekalai – nuo visiems įprastų salotų iki gardžiausių pyragų, pagamintų be rafinuotų miltų, pieno produktų, kiaušinių ar cukraus. Ypatingas dėmesys žaliojoje virtuvėje skiriamas daigintoms sėkloms, grūdams, želmenims bei fermentuotiems produktams, tokiems kaip pvz. rauginti kopūstai ar fermentuotas sėklų sūris.

Patarkite skaitytojams, norintiems išmėginti žaliavalgystę, kaip pradėti? Kokia Jūsų asmeninė patirtis?

Mano mitybos pokyčiai buvo gana radikalūs ir to kitiems dabar turbūt nerekomenduočiau, nes prie naujos mitybos reikia ne tik pripratinti savo organizmą, bet ir artimuosius, kuriems žaliavalgystė gali atrodyti ne pats teisingiausias pasirinkimas.

Pradžioje rekomenduočiau pusryčius keisti energiją ir žvalumą teikiančiais vaisių ir žalumynų kokteiliais ar žalumynų sultimis, vėliau palaipsniui keisti pietų bei vakarienės patiekalus atrandant naujus skanius ir sveikus produktus. Mitybos pokyčiai išties daro didelę įtaką mūsų sveikatai, nuotaikai, todėl labai rekomenduoju ją koreguojant domėtis sveikos mitybos srities literatūra, kurios vis daugiau išleidžiama ir lietuvių kalba. Jei žaliavalgystės imamasi nepamatuotai, neapgalvotai, pvz. siekiant tik greitai sulieknėti, galima sulaukti ir nepageidautinų rezultatų.  

Ką Jums suteikė žaliavalgystė?

Mano organizmui žaliavalgystė suteikė išties nemažai naudos – dingo kartais kamavę stiprūs galvos skausmai bei sąnarių skausmas, „nutirpo“ kokia dešimtis nereikalingų kilogramų, tapau ištvermingesnis, žvalesnis. Toks mitybos būdas gali būti naudingas daugeliu ligų sergantiesiems, nes padeda išvalyti organizmą nuo susikaupusių teršalų, jį šarmina, kai tuo tarpu gausus gyvūninių produktų vartojimas organizmą rūgština, teršia ir tuo būdu skatina senėjimą.         

Žinau, kad žaliavalgiai neretai naudoja prietaisus maistui ruošti, kokie jie? Ar be jų galima išsiversti?

Norint žaliavalgiškai maitintis prietaisai nėra būtini, tačiau jie padeda praturtinti mitybą didesne patiekalų įvairove, palepinti skonio receptorius naujai atrastais skoniais ar net suteikia maistui kitokią formą, kaip pvz. išdžiovinus vaisių tyrelę džiovintuve, ji virsta spalvingu aromatingu suktinuku, kurį supjausčius gabalėliais gausime gardžius saldainiukus.

Mūsų namuose svarbiausias pagalbininkas virtuvėje - itin galingas Vitamix smulkintuvas, kuriame kas rytą per mažiau nei minutę pasiruošiame visos šeimos mėgstamus žaliuosius vaisių kokteilius su kultūrinėmis ar laukinėmis valgomomis žolėmis, taip pat ruošiame nevirtas šiltas sriubas, padažus, riešutų ir sėklų pieną, riešutų sviestą, o svečius palepiname naminiais ledais iš šaldytų vaisių.

Kitas žaliojoje virtuvėje labai plačiai naudojamas prietaisas – tai maisto džiovintuvas. Geriausiai žaliavalgiškiems skanėstams ruošti tinka džiovintuvai, kuriuose yra įdiegta tiksli temperatūros kontrolė, nes viršijus 41 laipsnio temperatūrą, pradeda irti fermentai, mažėja produktų maistinė vertė. Itin svarbu, kad džiovintuvo ventiliatorius būtų pritvirtintas ant vidinės galinės prietaiso sienelės, o ne apačioje, kaip daugelyje pigių, nepakankamai kokybiškai maistą džiovinančių džiovintuvų. Gerame džiovintuve pašildytas oras paskirstomas tolygiai po visą džiovintuvą, todėl produktai išdžiūsta greičiau, tolygiau, be to jame galima džiovinti ir skystos konsistencijos gaminius. Savo džiovintuve mes dažnai džioviname daigintų sėklų duoneles, įvairius sausainiukus, traškučius, vaisių tyreles ir, žinoma, obuolius, kriaušes, slyvas, pomidorus, žalumynus ir kt. produktus.

Neretai sulaukiu klausimų apie sulčiaspaudžių skirtumus – juk rinkoje apstu įvairių modelių sulčiaspaudžių – įprastų centrifūginių, lėtaeigių viensraigčių, lėtaeigių dvisraigčių. Lėtaeigės sulčiaspaudės daugeliu atžvilgiu yra pranašesnės už nuo seno naudotas įprastas centrifūgines sulčiaspaudes, nes jos sultis spausdžia efektyviau – lieka mažiau išspaudų, jomis išspaustose sultyse išlieka daugiau naudingujų medžiagų, be to jos veikia tyliau.

Itin kokybiškai sultis spaudžia GreenStar dvisraigtės lėtaeigės sulčiaspaudės su magnetiniais sraigtais – sraigtų įmagnetinimo dėka sultyse išlieka daugiau mineralinių medžiagos, o du tarpusavyje sujungti sraigtai leidžia išgauti didžiausią sulčių kiekį net ir iš kviečių želmenų ar kitų žalumynų, su kuriais sunkiai susidoroja kitos sulčiaspaudės. Be to, įvairių priedų dėka tokioje sulčiaspaudėje galite pasigaminti net ir riešutų sviestą ar gardžius vaisių ledus.      

Ką rekomenduotumėte tiems skaitytojams, kurie nėra pasiruošę pakeisti savo mitybos iš esmės, tačiau nori būti sveikesni?

Neseniai teko nugirsti posakį, jog maistas yra tai, ką pasigamini pats, visa kita - ne maistas. Nors tai pasakyta ir su humoru, tačiau manau, kad tame labai daug tiesos. Namuose gaminant maistą patys žinome, kokios kokybės, kokio šviežumo produktus įdedame į patiekalą, be to jį „pagardiname“ šviesiomis mintimis, meile artimiesiems.

Kiekvienam skaitytojui, nuo mažiausio iki vyriausio, patarčiau dieną pradėti žaliojo kokteilio stikline, stengtis kasdien suvalgyti po dubenėlį salotų – tokiu būdu patys pastebėsite, kaip potraukis sunkiai virškinamam tradiciniam maistui pradės mažėti ir netinkamus mitybos įpročius pakeisti taps lengviau.

Daugelis mityba susirūpina gimus vaikams. Kokių patarimų iš žaliavalgystės pusės galėtumėte duoti mažųjų mamoms?

Mažųjų mamas skatinčiau kuo anksčiau supažindinti vaikus su žaliojo maisto įvairove. Prisiminkime, kad maisto medžiagų apstu daigintuose lęšiuose, spindulinėse pupuolėse, baltuose nekepintuose grikiuose, saulėgrąžose – šiuos daigintus produktus net patys mažiausieji mielai valgo sutrintus į košelę. Vaikai labai mėgsta ir riešutų (geriausiai tam tinka migdolai) ar sėklų pieną, kurį namuose paruošti taip pat visai nesudėtinga. Vietoj saldainių, kuriuose gausu kenksmingų maisto priedų bei rafinuoto cukraus, mažiesiems pasiūlykite ekologiškų, konservantais neapdorotų džiovintų vaisių.      

Kviečiame skaitytojus įsitikinti, kad žaliavalgiškas maistas suteikia gausybę jėgų, užtikrina puikią savijautą ir yra iš tiesų gardus!

Rytą pradėkite su žaliuoju kokteiliu:

Nuotrauka: Nodaris Turčinavičius

Žaliojo kokteilio receptas

1 litrui žaliojo kokteilio paruošti reikės:
1,5 banano;
2 obuolių;
2 didelių saujų žalumynų (rudenį puikiai tiks petražolės, morkų, burokėlių lapai, lapiniai kopūstai, mangoldai, neperaugusios dilgėlės, garšvos);  
1 stiklinės vandens.

Kokteilį pagardinti galite ir šviežiomis ar šaldytomis šaltalankių, spanguolių, aviečių, mėlynių ar juodųjų serbentų uogomis, pasaldinti – natūraliomis datulėmis.

Sudėkite produktus į maisto smulkintuvą, įpilkite vandens, suplakite. Skanaus!

Pietums siūlome paragauti gardžios gazpačio sriubos:

Nuotrauka: Neringos Vitkutės

Gazpačio sriuba

1 kg pomidorų
½ raudonos paprikos
2 trumpavaisiai agurkai
1 šaukštas smulkiai pjaustytų porų arba laiškinių svogūnų arba raudonųjų svogūnų
½ arb. šaukštelio čili pipirų miltelių
1 šaukštas šalto spaudimo alyvuogių aliejaus
Himalajų druskos pagal skonį

Pomidorus perpjauti į 4 dalis, dėti į Vitamix smulkintuvą kartu su alyvuogių aliejumi, čili milteliais, druska (dar galima dėti česnako skiltelę) ir viską susmulkinti iki vientisos masės. Likusias daržoves smulkiai supjaustyti ir sumaišyti su sriuba.

Vakare pasilepinkite vanile kvepiančiu riešutų pienu:

Migdolų pienas

½ stiklinės per naktį išmirkytų nekepintų ekologiškų migdolų
2 stiklinės vandens
1 datulė
žiupsnelis vanilės ankšties miltelių

Sudėkite visas sudedamąsias dalis į Vitamix blenderį ir malkite apie 30 sek. Gautą skystį perkoškite per pieno maišelį arba smulkų sietelį. Norint paruošti šokoladinį pieną, plakant galite įdėti kakavos ar saldžiavaisio pupmedžio miltelių. Skanaus!