Žalingi indai: ką palikti, o ką - išmesti? (II dalis, pabaiga)



Puodų ir keptuvių, pagamintų iš tokio plieno, dugnas yra storas – jis užtikrina tolygų kaitimą ir neleidžia maistui greitai atšalti. Tokių indų negalima perkaitinti – antraip jie pradės traukti maistą. Ir dar: reikia atminti, kad nikelis – stiprus alergenas, todėl į alergiją linkę žmonės turėtų būti atsargūs.

Emaliuoti indai

Seni geri emaliuoti indai atitinka visus saugumo reikalavimus. Pagrindinė šių indų vertybė – emalis, kuris nesąveikauja nei su druskomis, nei su rūgštimis, nei su šarmais. Štai kodėl jie yra taip mėgstami.

Tačiau naudoti galima tik sveikus indus. Pažeidimų vietose, kur yra įtrūkimų, atsiranda rudų neišplaunamų dėmių. Tai – paprasčiausios rūdys, tačiau jos sąveikauja su rūgštimis, taip susidaro kenksmingos žmogaus sveikatai geležies druskos. Be to, plaunant tose vietose gali likti valomosios medžiagos, kuri, savaime suprantama, vėliau pateks ir į skrandį.

Stikliniai indai

Dar vienas ekologiškai švarių indų tipas – karščiui atsparūs stikliniai indai. Bijoti, kad arbatinukas iš tokio stiklo stovėdamas ant dujinės plytos ugnies sutrūkinės ir panašiai, nėra pagrindo. Tačiau reikia atminti, kad įkaitęs stiklas neturi liestis prie labai šaltų paviršių – antraip toks puodas tikrai neliks sveikas.

Stikliniai indai, kaip ir emaliuoti, nekelia pavojaus sveikatai. Be to, juos patogu naudoti – lengva plauti, verdamas ir juose patiekiamas maistas atrodo gražiai.

Sidabras

Kyla natūralus klausimas: ar egzistuoja visiškai saugių indų? Gal geriausia valgyti iš sidabrinių lėkštučių su sidabriniu šaukštu? Juk dabar visi yra girdėję apie šio metalo naudą...

3 psl. »

Komentarai (1)

dina 2012-04-25 21:41
labai idomios abi dalys

Ar žinote, kad...

Vidutiniškai per savo gyvenimą žmogus atsako į 45228 telefono skambučius

Kitas faktas