Žarnyno vėžys yra viena populiariausių onkologinių ligų Lietuvoje. Vėžio registro duomenimis, kasmet nustatoma maždaug apie 50 naujų susirgimo atvejų. Šio tipo vėžys neretai vadinamas civilizacijos liga, nes ja dažniausiai suserga išsivysčiusių šalių gyventojai.

Susirgimo rizika

Kaip ir kiekvienam vėžio tipui, žarnyno vėžiui būdingi tam tikri rizikos veiksniai. Štai keletas jų:

• Dažniau serga rūkantieji;
• Vyresni nei 50-ties metų amžiaus;
• Ilgą laiką sergantys opiniu kolitu;
• Tie, kurių šeimoje buvo diagnozuotas kolorektalinis vėžys;
• Vartojantys daug riebalų ir mėsos, o mažai daržovių ir ląstelienos;

Svarbu tai, kad vieno ar kelių minėtų rizikos faktorių buvimas dar nereiškia, jog šis vėžys būtinai išsivystys. Tai tik reiškia, jog žmogus yra didesnės rizikos grupėje.

Dažniausiai pasitaikantys simptomai

Norint užkirsti kelią šiam nemaloniam susirgimui, vertėtų akylai stebėti organizmo siunčiamus signalus. Jei juntate bent vieną iš toliau paminėtų simptomų, pats laikas apsilankyti pas šeimos gydytoją: kraujas išmatose (gali būti nuo šviesiai iki tamsiai raudonos spalvos), storosios žarnos veiklos pakitimai (viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, ypač jei tuštinantis kraujuojama) be aiškios priežasties, trunkantys ilgiau nei 6 savaites, pilvo skausmai, anemija, svorio netekimas dėl neaiškios priežasties, pilnumo jausmas žarnyne po tuštinimosi, nepaaiškinamas didelis nuovargis.

Prevencija

1. Sportas

Pasak Vokietijos ekspertų, susirgimo žarnyno vėžiu riziką geriausiai mažina reguliarus judėjimas. „Žmonės, kurie kiekvieną dieną intensyviai juda, 40–50 proc. mažiau rizikuoja susirgti šios rūšies vėžiu nei tinginiai“, – teigia Martinas Halle'as iš Prevencijos ir sporto medicinos centro Miunchene. Anot jo, nėra svarbu ar judama su pertraukomis, ar be jų. Prieš žarnyno vėžį veiksmingi ir trumpi aktyvūs intervalai, tik svarbu, kad kasdien susidarytų 30–60 minučių judėjimo. Judėjimas skatina medžiagų apykaitą ir dėl to vėžinės ląstelės negali greitai formuotis, sako M. Halle'as. Be to, sportas slopina uždegiminius procesus organizme ir lengvina svorio kontrolę. Tai irgi yra svarbus veiksnys, „nes antsvoris gali skatinti auglių atsiradimą“.

2. Profilaktiniai tyrimai

Kita patikima priemonė kovoti su žarnyno vėžiu yra įvairūs profilaktiniai tyrimai – nuo slapto kraujo išmatose tyrimo iki kolonoskopijos. Juos turėtų atlikti 50-ties sulaukę vyrai ir moterys. Jeigu kolonoskopijos metu nenustatoma jokių patologinių pokyčių žarnyne, kolonoskopiją užtektų pakartoti po dešimties metų, nes žarnyno vėžys vystosi lėtai. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje nemokamai gali dalyvauti kiekvienas 50–74 metų amžiaus Lietuvos pilietis. Ši valstybės finansuojama patikros programa Lietuvoje veikia nuo 2009 metų.

3. Tinkama tuštinimosi pozicija

Labai svarbu išlaikyti teisingą poziciją tuštinantis. Kvėpuokite ramiai, atsipalaiduokite. Taip pat patartina kojas laikyti šiek tiek iškeltas, susilenkti.

4. Sveikai maitinkitės

Patariama reguliariai maitintis, atsisakyti nesveikų produktų, valgyti daugiau vaisių ir daržovių. Taip pat patartina valgyti grūdinius, daug skaidulų turinčius produktus. Be to nepamirškite gerti daug skysčių – tai gerina medžiagų apykaitą, lengvina žarnyno veiklą ir apsaugo nuo vidurių užkietėjimo.