Nuo pirmojo įkvėpimo prasideda kūdikio gyvenimas, o nuo pirmojo motinos pieno gurkšnio – tolimesnės jo raidos ir sveikatos istorija. Maitinimo krūtimi svarbą ir naudą ne vien mažyliui pabrėžiantys specialistai drąsina – žindymo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo moters įgūdžių ir pozityvaus nusiteikimo. 

Apsaugo nuo gausybės rizikų

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas žindyti reikėtų išimtinai iki 6 mėn., o vėliau, primaitinant kitu konkrečiai šaliai būdingu maistu, – iki dvejų metų arba kol vaikas atsisakys pats.

Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė prof. dr. Rasa Tamelienė vardija daugialypę žindymo naudą mamai: greičiau susitraukia gimda ir mažesnė kraujavimo grėsmė po gimdymo, greičiau netenkama nėštumo metu priaugto svorio, geresnė moters psichinė sveikata, artimesnis ryšys su vaikeliu, galiausiai – mažesnė rizika ateityje susirgti antro tipo cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, onkologinėmis ar metabolinėmis ligomis. 

Be to, žindant sumažėja tikimybė pastoti, ypač pirmuosius 6 mėnesius, kai mama reguliariai maitina kūdikį. 

Ką jau kalbėti apie patį vaiką. „Motinos pienas turi imunoglobulinų ir kitų medžiagų, kurios padidina atsparumą infekcijoms, todėl mažyliai rečiau kenčia nuo alergijų ar serga įvairiomis infekcijomis, metabolinėmis ligomis – nutukimu, arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, širdies ligomis bei kt. Žindant gilėja mamos ir kūdikio ryšys, stebima geresnė psichomotorinė vaiko raida“, – aiškina pašnekovė. 

Kaip pabrėžia medikė, pirmosios dienos po gimdymo žindymo pradžiai yra svarbiausios, nes tuo metu išsiskiria hormonai, kurie užveda, skatina ir reguliuoja laktaciją.

Nepadės nei arbatos, nei chalvos

Moksliniai šaltiniai pateikia iškalbingą statistiką – fiziologiškai dėl tam tikrų anatominių priežasčių, metabolizmo niuansų pieno gali neturėti vos viena moteris iš 100. 

„Žinoma, tai, ar moteris gimdė cezario pjūvio operacijos metu, ar natūraliai, turi įtakos pieno atsiradimo laikui. Pastebime, kad gimdyvėms, kurioms prireikia cezario pjūvio, laktacija užsiveda šiek šiek vėliau“, – sako prof. dr. R. Tamelienė. 

Taigi sėkmingai krūtimi savo atžalą maitina tos mamos, kurios ne tik gerai žino žindymo taisykles, bet ir turi savo artimos aplinkos palaikymą bei pagalbą. 

„Vienintelė priemonė, kuri skatina pieno gamybą, yra dažnas žindymas. Nepadeda nei jokios arbatos, nei chalvos, nei riešutai, – vis dar gajus stereotipus griauna medikė. – Ir, žinoma, labai svarbu pačios moters nusiteikimas, nes sakoma, kad pienas gaminasi ne krūtyje, o galvoje, tai yra smegenyse išsiskiria hormonai, kurie skatina laktaciją. Kita vertus, kada mama gali nusiraminti – kai jaučia aplinkinių palaikymą. Todėl visa šeima turėtų jai padėti, leisti pakankamai pailsėti.“

Nepasikliauti vien internetu

Pavyzdžiui, dėl nežinojimo, žindymo technikos neišmanymo pirmosiomis dienomis moterį gali užklupti nepageidaujamos komplikacijos, kaip įtrūkę speneliai ar pieno sąstoviai. 

„Todėl kad gimdymui bei maitinimui krūtimi būtų tinkamai pasiruošta, patariama palankyti nėščiųjų mokyklėles, kurios organizuojamos ir gimdymus priimančiose ligoninėse. Labai svarbu, kad būsimosios mamos svarbią informaciją sužinotų iš specialistų lūpų, o ne vien iš interneto, kur pateikiama nebūtinai teisinga informacija“, – pataria gydytoja. 

Be to, žinių apie žindymą turi ir šiandienos šeimos gydytojai, kurie gali padėti savo pacientėms – svarbu, kad moterys pačios nebijotų paprašyti pagalbos, sako pašnekovė. 

Kita problema, su kuria neretai susiduria neonatologai, – tai moterų baimės žindyti kūdikį dėl kokio nors gydymo po gimdymo, ar tai būtų antibiotikai, ar antidepresantai, kitų grupių medikamentai. „Tokiais atvejais visada raginame pirmiausia pasitarti su gydytojais, nes didžioji dalis vaistų yra suderinama su žindymu“, – aiškina prof. dr. R. Tamelienė. 

Tuo metu neišnešiotukų susilaukusioms mamoms specialistai pataria kuo daugiau kengūruoti, tai yra nuogą kūdikį laikyti ant kūno, nes tai labiau skatina prisirišimą, o prisirišimas atitinkamai aktyvuoja pieno gamybą. 

Altruistinė idėja gyva 

Būtent patiems problematiškiausiems mažyliams gyvybiškai svarbus tampa donorinio motinos pieno bankas – Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje jis atidarytas 2016 m. 

„Visus tuos metus sekasi išlaikyti jo veiklą – altruistinė idėja gyva ir donorių iki šiol nepritrūkome. Didžiąja dalimi tai yra neišnešiotų vaikų mamos, nes jos keletą mėnesių lieka ligoninėje, tad pieną gali skirti ir savo vaikeliui, ir kitiems jo stingantiems“, – pasakoja pašnekovė. 

Pagrindinė pieno banko misija – mažiausieji neišnešiotukai, iki 32 savaičių ir iki pusantro kilogramo svorio naujagimiai, kurių mamos pirmosiomis paromis neturi savo pieno. 

Tiesa, pastaraisiais metais indikacijų spektras kiek išsiplėtė, tad jei donorinio pieno paruošiama daugiau, jo galima skirti ir didesniems neišnešiotiems naujagimiams arba hipotrofiškiems, tai yra išnešiotiems mažo svorio kūdikiams, taip pat tiems vaikučiams, kurie patyrė žarnyno operacijas, netoleruoja mišinio arba kurių mamos serga ŽIV. 

„Todėl labai dėkojame moterims, kurios pasiryžta duoti pieno kitiems vaikams, – jei ne jų altruizmas ir mūsų laktacijos konsultantų, pieno banko darbuotojų nusiteikimas, turbūt tiek donorinio pieno neturėtume“, – pripažįsta pašnekovė. 

Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.