Kintantis požiūris

19-to amžiaus pabaigoje, 20-to amžiaus pradžioje įvyko tikras persilaužimas psichologijos srityje. Pirmasis prie šio lūžio prisidėjo Sigmund Freud ir jo mokinys Carl Gustav Jung, iškėlęs teoriją, kad žmonės su panašių charakterių žmonių smegenys panašiai apdoroja gaunamą informaciją, taigi jų pasaulėžiūra savaime tampa panaši.

1920 metaus Jungas paviešino teoriją, kad procesus, vykstančius nervinėje sistemoje, galima suskirstyti į keturias funkcijas: mąstymą, jutimus, intuiciją ir patirtį. Kiekviena iš šių funkcijų gali būti labiau orientuota į išorinį pasaulį, būti ekstravertiška, arba nukreipta į vidinį pasaulį – intravertiška. Ši teorija tapo socionikos mokslo pagrindu.

Socionika “- tai mokslas, nagrinėjantis informcijos keitimosi procesą tarp žmogaus ir išorinio pasaulio, t.y. kokiu būdu žmonės priima, suvokia ir perduoda informaciją. Kitaip tariant, socionika – tai asmenybių tarpusavio suderinamumo teorija, kuri remiasi skirtingais asmenybės tipais. Socionikos pradžia laikomi 1970 metai, o jos pradininkė – lietuvė tyrinėtoja Aušra Augustinavičiūtė.