Žmonėms su negalia asmeninio asistento pagalba – didesnių galimybių mokytis, dirbti ir savarankiškai gyventi bendruomenėje siekis. Užtikrinus asmeninės pagalbos teikimą, į darbus tikimasi galės grįžti neįgaliųjų šeimos nariai, kurie iki šiol užsiimdavo namiškio su negalia priežiūra. Tiesa, Žmonių su negalia teisių gynėjai verčia kitą medalio pusę – neveiksnumą turinčių asmenų asistentai šiems gali sukelti ir grėsmę.

Tikslas – veikti išvien, o ne už jį

Kaip aiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, asmeninis asistentas gali suteikti pagalbą namuose ar viešojoje erdvėje. Pavyzdžiui, jis gali padėti pasirūpinti asmens higiena, maistu, padėti nuvykti į reikiamą vietą, pagelbėti bendrauti, tvarkyti finansinius išteklius, orientuotis aplinkoje, organizuoti laisvalaikį ir poilsį, palydėti ir padėti nuvykti į darbo pokalbį, surasti tinkamą transporto priemonę, padėti judėti ten, kur nėra pritaikyta aplinka. Svarbiausias asmeninio asistento uždavinys – ne atlikti veiksmus už asmenį su negalia, o tai atlikti kartu su juo. 

Asmeninę pagalbą gali gauti visi žmonės su negalia, kuriems šis poreikis yra nustatytas, neatsižvelgiant į amžių, negalios sunkumą ar pobūdį.

Tokios pagalbos poreikį metams nustato socialiniai darbuotojai pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą tvarką. Asmeninio asistento pagalbą gali teikti fizinis asmuo, kuris su negalia turinčiu asmeniu nėra susijęs artimais giminystės ryšiais. Tiesa, asmeninis asistentas, prieš pradėdamas teikti pagalbą, išklauso įžanginius individualaus priežiūros personalo mokymus.

Neveiksniems kyla rizika

Kiek kebliau, jei asmeniui, kuriam asistuoja asmeninis asistentas, nustatytas dalinis ar visiškas neveiksnumas. Gydytojas psichiatras psichoterapeutas Martynas Marcinkevičius pastebi, kad neretai žmonės, turintys veiksnumo apribojimą, tampa piktavalių aukomis. Jais lengva manipuliuoti ir taip, pavyzdžiui, pasisavinti butą. „Savo praktikoje turime atvejų, kai neveiksnūs žmonės parduoda butus ar kitą turtą“, – pasakoja specialistas. Anot jo, siekiant apsaugoti jų interesus, žmonėms su protine negalia nustatomas dalinis neveiklumas.

„Tai – balansas, kad žmogus nenukentėtų ir jam maksimaliai būtų suteiktos galimybės veikti tose srityse, kuriose gali. Visiškai atsisakyti veiksnumo apribojimų negalėtume. Visa tai dėl jų pačių apsaugos. Anksčiau žmonės buvo skirstomi į veiksnius arba ne. Sistema per pastaruosius metus patobulėjo. Prieš keletą metų, priėmus naują Civilinį kodeksą, atsirado veiksnumo apribojimas tik tam tikrose srityse. Be to, veiksnumas privalomai kasmet peržiūrimas iš naujo. Nors sistema dar nėra tobula, tai – didžiulis žingsnis į priekį“, – aiškina M.Marcinkevičius pridurdamas, kad veiksnumo ribojimai gali būti ir nedideli.

„Manau, kad kelias, kuriuo Lietuva eina, yra teisingas. Nesakau, kad sistema ideali – tobulėjimui ribų nėra, o sistemai įvertinti reikia daugiau laiko, bet pati jos idėja pakankamai gera“, – teigiamai naujoves vertina specialistas.

Kita gera Lietuvos praktika, anot jo, kad neveiksnumą turinčių asmenų peržiūrą atlieka ne vienas paskirtas specialistas, bet ištisos savivaldybių komisijos, bendruomenių atstovai, kurie susiduria su tais žmonėmis iš arti. Vis dėlto pašnekovui kelia susirūpinimą žmonių, kuriems nustatytas neveiksnumas, globėjų paskyrimas.

Svarbiausia išmokyti reikšti savo norus

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus vedėja Lina Gulbinė aiškina, kad asmeniui globėją galima pasirinkti ir pačiam, jei šis pasinaudoja išankstiniu nurodymu. Kitais atvejais globėjas paskiriamas teismo. Dažniausiai jais tampa mamos, giminaičiai, globos įstaigos.

Vis dėlto Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus vedėja Lina Gulbinė žvelgdama savo praktiką paantrina – globėjus reikalinga atidžiau stebėti: „Jie dažnai piktnaudžiauja situacija, pastebime ir nepriežiūros, nepagarbaus elgesio su žmonėmis atvejų. Bendraudami su pagalbą teikiančiomis įstaigomis, pastebėjome ir tai, kad artimieji dažnai dėl neveiksnumo kovoja tik dėl galimybės lengviau disponuoti žmogaus turtu, pajamomis.“

„Prieš dvejus metus atlikdami tyrimą apklausėme globos įstaigų specialistus, pagalbos priimant sprendimus specialistus, socialinius darbuotojus, dirbančius savivaldybėje. Jie nurodė, kad viena priemonių, galini apsaugoti turtinius santykius, galėtų būti neleidžiamų imti kreditų ir paskolų asmenų registras. Taip pat ne institutas, o pagalbos priimant sprendimus paslauga, kai pagalba teikiama savivaldybėje žmogui, kuriam to reikia. Trečias – socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas. Toliau ėjo asmeninė pagalba, asmeninis asistentas, pagalba į namus.

Pagalbos priimant sprendimus specialistai bendrauja su asmeniu, aptaria atvejus, jo pasirinkimo galimybes, leidžia žmogui klysti, jei pasirinko netinkamą sprendimą. Aptaria, kaip kitą kartą pasirinkti tinkamai. Pastebėta, kad žmogus su apribotu veiksnumu yra išmokęs tik atlikti tai, ką jam liepia globėjas, bet savo norų išreikšti tiesiog nemoka“, – pagrindinę problemą įvardija L.Gulbinė. Taigi viena pagalbos priimant sprendimus specialistų darbo krypčių – išmokyti žmogų reikšti savo norus.

Komentaras

Teisėjas Jan Maciejevski L.S. yra sakęs:

- Teismas savo iniciatyva negali patikrinti, ar globėjas atitinka globotinio interesus, nebent kas nors kreipiasi dėl jo nušalinimo. O neveiksnumo kategorija stigmatizuoja žmones. Būtų galima sugalvoti kitas kategorijas, nes kai kuriais atvejais jos gali žeisti. Tarkime, komoje gulinčio žmogaus negalime apklausti, nežinome, ar jis neveiksnus.

Dabar tiesiog pritempiama, kad jis neveiksnus: jam paskiriamas turto administratorius, reikalų tvarkytojas. Protinė negalia – aktualiausia ir skaudžiausia sritis, kuriai reikia rasti tinkamą formą, kad jie būtų apsaugoti nuo piktavalių žmonių.

Sovietmečiu daugelis naudojosi tuo institutu ir tuo būdu eliminuodavo turtą. Asistentas ar turto administratorius gali būti išeitis. Kaip tai padaryti, kad nežeistų orumo ir nestigmatizuotų, bet kartu ir užtikrintų jų interesus – teisės kūrimo laisvė. Galima džiazuoti. Yra daug būdų, kaip tai išspręsti.

Svarbu

Kokias paslaugas gali suteikti asmeninis asistentas?

• Asmeninis asistentas gali suteikti asmeniui pagalbą namuose ir viešojoje aplinkoje, skatindamas jo savarankiškumą, būtiną kasdieniame gyvenime;
• Asmeninis asistentas gali suteikti individualią diskretišką pagalbą, susijusią su asmens higiena (padėti rengtis, maudytis, naudotis tualetu ir kt.);
• Asmeninis asistentas gali lydėti asmenį į sveikatos priežiūros, užimtumo ar kitas valstybės ar savivaldybės institucijas, įstaigas, organizacijas, darbą, laisvalaikio praleidimo vietą;
• Organizuoti asmens maitinimą (pamaitinti, pakelti ir palaikyti daiktus);
• Suteikti individualią pagalbą asmeniui, adekvačiai reaguojant į aplinką ir siekiant užmegzti bei palaikyti socialinius santykius su ta aplinka (kalbėjimas, laiko suvokimas ir orientavimasis aplinkoje, dienos režimo laikymasis, savivoka, disponavimas finansiniais ištekliais, vaistų vartojimas, socialinis bendravimas, poilsis ir laisvalaikis);

Kokių paslaugų asmeninis asistentai neteikia?

Asmeninis asistentas neatlieka už asmenį buities ir namų ruošos darbų, nevykdo slaugytojo ar slaugytojo padėjėjo funkcijų;

Asmeninis asistentas neteikia paslaugų, susijusiu su mokymo, sveikatos priežiūros procesu.