Žilų plaukų atsiradimas daugeliui iš mūsų reiškia, kad žmogus subrendo visom prasmėm. Vyrai dar taip nekompleksuoja, tačiau moterys visada nori atrodyti gražiai, ir deda labai daug pastangų, kad atvaizdas, žvelgiantis iš veidrodžio, jas džiugintų. Tačiau žili plaukai – ne tik pagyvenusių žmonių problema. Mūsų laikais 40 % dar net trisdešimties metų nesulaukusių žmonių ima žilti. Kartais tai būna susiję su genetika ir paveldimumu, tačiau daug dažniau reiškia, kad nervų sistema yra nestabili (nėra ko stebėtis – gyvename nuolatinėje įtampoje, visą laiką kažkur skubame, patiriame stresą). Kai kuriais atvejais sidabrinės sruogos liudija apie medžiagų apykaitos sutrikimus, rimtas skydliaukės ligas ir netgi lytinės sistemos patologijas.

Savaime suprantama, kad svarbų vaidmenį atlieka ir mūsų ekologinės sąlygos, netaisyklingas gyvenimo būdas, žalingi įpročiai ir bloga mityba. Visų šių veiksnių suma veikia sveikatą ir bendrą organizmo būklę, tad atsiranda įvairių sutrikimų – pavyzdžiui, ima trūkti tirozino (svarbios visų baltymų sudėtinės dalies), vario ir kalcio. Kalbant trumpai ir drūtai – plaukų spalva ir bendra jų būklė priklauso nuo organizme vykstančių procesų.

Mokslinis žilimo aiškinimas

Plaukų spalva yra tiesiogiai susijusi su pigmento melanino, susidarančio plauko šakninėje dalyje, kiekiu ir kokybe. Keli Amerikos mokslo institutai labai daug laiko bandė išsiaiškinti, kokios yra žilimo priežastys. Pasirodo, kad žilų plaukų atsiradimui didelę įtaką turi kamieninių ląstelių kiekis.  Dėl to, kad susilieja pigmentas ir ląstelių keratinocitai, plaukai įgyja tą spalvą, kuri yra nulemta genetikos. Todėl žmonės skirstomi pagal plaukų spalvą į blondinus, šatenus ir brunetus. Tačiau esmė ta, kad melanocitams atsinaujinti padeda kamieninės ląstelės, o jei tiksliau – jų atsargos, esančios plaukų folikuluose. Jeigu kamieninių ląstelių trūksta, melanitocitų ir keratinocitai nebegali susijungti, ir plaukai žyla.