Ar tiesa, kad savo mėgstamų kvepalų turėtume tiesiog neužuosti? Ar gera mintis kvepalus pirkti dovanų arba juos įsigyti internetu? Mitų apie kvapus ir kvepalus – nesuskaičiuojama daugybė, o atsakymų žmonės ne visada ieško ten, kur reikėtų. Tuo įsitikinusi parfumerė, aromaterapeutė ir viena iš „Kvapų namų“ įkūrėjų Laimė Kiškūnė. Pasak jos, žmogau...
„Kartais man atrodo, kad kova su akne – kova be pabaigos, ypač, kai odos būklė pablogėja. Bet suprantu, kad reikia nepasiduoti ir kovoti toliau“, - sako jau penkerius metus su odos problemomis susidurianti Laura. Prasidėjus egzaminų maratonui, devyniolikmetė sako negalinti ramiai į veidrodį pažiūrėti – stresas dėl mokslų veidą išmargino naujais ...
Kosmetologai pastebi, kad į specialistų kabinetus mamų vedamos ateina vis jaunesnės mergaitės, savo odai problemų sukėlusios pačios. Per gausus, nekritiškas, nei amžiui, nei odos tipui netinkamos kosmetikos, lengvai prieinamos internetu, naudojimas, jų teigimu, turi skaudžių pasekmių.
Sakoma, kad rausvi skruostai – tai sveikatos arba gėdos rodiklis, tačiau į raudonį linkusi oda gali pranešti ir apie kuperozę – kraujagyslių išsiplėtimą, liaudyje geriau žinomą kaip rožinė. Kuperozė suaktyvėja pavasarį ir bent tris kartus dažniau pasitaiko moterims. BENU Sveikos odos instituto ambasadorė Milda Darulienė sako, kad į raudonį linku...
Buvimas gryname ore naudingas fizinei ir psichinei žmogaus sveikatai palaikyti, tačiau pernelyg ilgas lepinimasis saule gali tapti pavojingų odos pokyčių priežastimi. Specialistai atkreipia dėmesį, kad pavasarinės saulės spinduliai yra pavojingiausi.
Pažeista ir žaizdų išvagota veido, kaklo ir rankų oda – tokie simptomai kamuoja atopiniu dermatitu sergančius žmones. Dažnam ši liga pasireiškia jau vaikystėje, o jos negydant situacija tik blogėja, nukenčia gyvenimo kokybė. Pavasaris sergantiesiems – vienas sudėtingiausių periodų.
Nedingstantis veido raudonis, išsiplėtusių kapiliarų tinklas, bėrimai ir pūlinukai – visa tai vienos nemaloniausių odos ligų ženklai. Rožinė – lėtinė uždegiminė odos liga, kurios pirmuosius simptomus nesunku supainioti su akne ar paprastu odos jautrumu.
Rožinė – tai odos liga, kuriai būdingas veido odos paraudimas,bėrimas, sergančiųjų oda yra jautri aplinkos veiksnių poveikiui. Ši būklė yra plačiai paplitusi mūsų kraštuose - ji paliečia netgi vieną iš dešimties gyventojų! Nepaisant to, daugelis apie ligą žino nedaug. Šiame straipsnyje aptarsime ir paneigsime gajus mitus apie rožinę.
Kada raustantys skruostai yra normalu, o kada jau laikas apsilankyti pas dermatologą? Ar fizinė veikla gali turėti įtakos rožinei? Ar po lazerio procedūros raudonio atsikratoma visiems laikams?
Daugybė žmonių – ir ypač moterų – mano, kad jų plaukų būklė bei grožis išskirtinai priklauso nuo tinkamos priežiūros ir kitų išorinių veiksnių. Žinoma, čia yra tiesos, tačiau tikrovė gerokai sudėtingesnė, nei įsivaizduojame. Derinyje su kitais simptomais, kurių mes dažnai visiškai net nesusiejame tarpusavyje, plaukai gali tapti savitu lakmuso po...
Ne vietoje augantys plaukeliai - opi problema, kuri kankina didelę dalį moterų. Dažnai ne vietoje išaugę plaukeliai sukelia nepatogumo jausmą, sumažina pasitikėjimą savimi. Anksčiau šiai problemai įveikti buvo pasitelkiamos įvairios priemonės, pradedant plaukelių rovimu ir baigiant jų depiliavimu vašku, tačiau šiandien technologijos siūlo patiki...
Noras padidinti plaukų apimtį būdingas daugeliui dailiosios lyties atstovių – juk purūs ir išpuoselėti plaukai yra kiekvienos moters puošmena. Tačiau jeigu gamta jums šio turto pagailėjo, nusiminti neverta – yra ne vienas būdas, padedantis išspręsti šią problemą.
Veido oda – tai jūsų sveikatos veidrodis, todėl pries pradedant kovoti su šerpetojimu, reikėtų susidoroti su jo priežastimi. Tiesa ta, kad šerpetoja dažniausiai sausa oda, tačiau ši problema gali pasireikšti ir kitiems odos tipams.
Odos ir plaukų grožis labai priklauso nuo jų priežiūros. Ypač tai aktualu žiemą – juk darganoti, šalti orai kaipmat nualina ir odą, ir plaukus. Kaip tinkamai puoselėti savo grožį? Kokios priemonės – pačios efektyviausios?
Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.