Tyrimai rodo, kad daugelis žmonių savyje slepia „žaliąjį melagį“, apsimetinėdami, kad tausoja aplinką ir reaguoja bei sprendžia aplinkosaugos problemas. Kodėl taip yra? Atsakymas labai paprastas – dažnas žmogus tiesiog jaučia spaudimą daryti teisingus dalykus.
Mokslininkai įspėja, kad jūros lygis nenustos augti dar kelis šimtus metų, net jei vidutinė oro temperatūra kris, skelbia dailymail.co.uk.
Žmonių tiesiami keliai neretai kertasi su migruojančių gyvūnų, gyvenančių vienoje ar kitoje vietovėje, keliais. Kad po automobilių ratais pakliūtų mažiau gyvūnų, daugelyje pasaulio šalių statomi specialūs tiltai, kuriais gyvūnai gali nekliudomai kirsti kelią. Štai keli pavyzdžiai iš Kanados, Australijos, JAV, Olandijos ir Prancūzijos.
Klimato kaita – tai klimato pokyčiai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai atsiranda dėl žmogaus veiklos, keičiančios Žemės atmosferos sudėtį, ir kurie netelpa į natūralių reguliariai stebimų klimato svyravimų ribas.
Kasmet pasaulyje pagaminama milijardai CD/DVD diskų. Didžioji jų dalis išmetama arba sudeginama, todėl tai kelia ne ką mažesnę grėsmę aplinkai negu vienkartiniai indai iš plastiko.
Menininkė Kathleen Dustin jau 30 metų blaškosi po visą pasaulį. Per tą laiką ji spėjo pagyventi Saudo Arabijoje, Turkijoje, Libane, išmaišė visą Viduržemio jūros pakrantę, yra buvusi Olandijoje, Rusijoje, JAV ir didžiojoje Britanijoje. Matyta egzotiška įvairių pasaulio kampelių gamta įkvėpė ją kurti rankines, kurios vaizduoja tai tropinių kraštų...
Ar gali anglies dvideginis ore mus storinti? Tokį klausimą iškėlė danų mokslininkai, kuomet pastebėjo, kad Danijoje nutukusių gyventojų skaičius auga lygiagrečiai su anglies dioksido didėjimu atmosferoje.
Biocidai arba kitaip vadinami ne žemės ūkio paskirties pesticidai – ne tik apsaugo nuo įvairių kenksmingų organizmų, bet ir kelia riziką žmonėms bei aplinkai. Todėl Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) neabejoja, kad biocidų kontrolė būtina, o jų patekimo į šalies rinką liberalizavimas turi būti pamatuotas.
Tausojantis vartojimas ir darni gamyba – šie žodžiai tapo raktinėmis sąvokomis kuriant ateities pasaulį, jo ekonomiką. Kas šioje srityje jau padaryta ir bus daroma artimiausiu metu?
Dirvožemio derlingumo didinimas – visais laikais aktualus klausimas, juk kuo daugiau užauginsi – tuo daugiau užsidirbsi. O aplinkos poveikis derlingumui tikrai nepadeda, ypatingai turint omenyje tai, kad pastaruosius 50 metų cheminės ir radioaktyvios taršos poveikis buvo tiesiog milžiniškas.
Internetinės tiesioginės transliacijos miestuose tikrai nėra naujovė, tačiau estai šią idėją perkėlė į naują lygį – dabar kiekvienas, būdamas namuose ar darbe gali stebėti baltiško miško gyvenimą tiesiogiai internetu.
Pasaulio žuvies ištekliai atsidūrė kritinėje būklėje. Europa, išeikvojusi savus žuvies išteklius jai priklausančiuose teritoriniuose vandenyse, sparčiai skverbiasi į kitus žvejybos pramonės nepaveiktus regionus.
"Lietuvos gamtos fondas", bendradarbiaudamas su "Lietuvos zoologijos sodu", siekia išsaugoti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų balinių vėžlių populiaciją.
Nepaisant gamtinės katastrofos padarinių šių metų pavasarį Japonijoje, šiek tiek daugiau negu pusė Lietuvos ir 74 proc. apklaustųjų gyventojų, gyvenančių netoli Ignalinos AE elektrinės mano, kad atominių elektrinių sauga gali būti užtikrinta.
Pripažinkime, gyvename nuostabioje vietoje: jokių žemės drebėjimų, jokių cunamių ir kitų gamtos stichijų. Netgi vandens, kurio trūkumas jaučiamas tikrai ne viename pasaulio kampelyje, mums taupyti netenka. Tačiau ar tai, kad galime sau leisti eikvoti vandenį reiškia, kad taip ir turime elgtis?
2010 m. iš Lietuvoje surinktų elektronikos atliekų vienam gyventojui teko tik po 2,88 kg. Tuo metu Skandinavijos šalyse pernai buvo surinkta: Norvegijoje – po 28 kg, Švedijoje – 16 kg, Šveicarijoje -17 kg, Danijoje- 13 kg.
Pasaulio gamtos fondas (WWF) įvertino devynių Baltijos jūros šalių pastangas siekiant pagerinti Baltijos jūros būklę. Rezultatai parodė, kad daugiausia sprendžiant aplinkosaugines jūros problemas nuveikė Vokietija ir Švedija, Lietuva dar turi kur pasitempti.
Nuostabūs miškai – tikras Lietuvos pasididžiavimas. Deja, jiem taip pat gresia pavojus. Paaiškėjo, kad šalies valstybiniai miškai daugiausia nukenčia dėl abiotinių veiksnių.
Vidutiniškai per savo gyvenimą žmogus atsako į 45228 telefono skambučius