Štai koks paradoksas: kuo mums daugiau metų, tuo labiau vertiname jaunystę ir iš visų jėgų stengiamės ją sulaikyti. Tik Bridžita Bardo gali sau leisti sakyti: „Aš niekada nesiskirsiu su savo raukšlėmis, nes man jos labai brangiai kainavo“.
Dar prieš kurį laiką baiseino nauda tiek sveikiems, tiek sergantiems žmonėms nekėlė jokių abejonių: maži vaikai ir nėščios moterys, paaugliai ir senukai, sergantieji neurologiniais sutrikimais ir turintys problemų su kaulais bei raumenimis – visiems buvo rekomenduojamas baseinas.
Dažnai pamirštame, kad turime rūpintis ne tik savo kūno, bet ir proto gerove. Joga yra tas kelias, kuris moko, kaip suvienyti kūną ir protą, atrasti sielos ramybę, išmokti kontroliuoti mintis ir rasti laimę savyje, o ne išoriniuose dalykuose.
Nors aktyvus lytinis gyvenimas teikia ne tik malonumą, bet ir naudą, šį kartą kalbame ne apie tai. Mankšta lovoje – tai pats prabudimo procesas (deja, daugeliui labai nemalonus ir nemėgstamas).
Akrobatinė joga – įdomus ir gana populiarus reiškinys, apimantis tradicinę jogą ir akrobatikos elementus. Siūlome pažiūrėti šį vyro ir žmonos video – vaizdas neįprastas, bet išties užburiantis ir įkvepiantis!
Norite padailinti taliją? Atsibodo dietos? Išbandykite šiuos kvėpavimo pratimus – bandžiusiųjų teigimu, vos per 2-3 dienas liemens apimtis gali sumažėti net 4 cm!
Jeigu skaitydami šią eilutę prisimintumėte dešimt savo pažystamų, draugų arba artimųjų, didelė tikimybė, kad aštuoniems iš jų teko patirti nugaros skausmą arba keliems iš jų nugarą skauda ir dabar.
Didesnių ar mažesnių problemų su stuburu turi beveik kiekvienas žmogus, tik ne visi tai pastebi. Ir tikrai nėra ko stebėtis, nes stuburui skiriame labai mažai dėmesio: persitempiame dirbdami sode, tvarkydamiesi namus, o labiausiai – neteisingai kilnodami sunkius daiktus.
Gražesnė figūra – tikrai ne vienintelis kasdienių pasivaikščiojimų privalumas. Reguliarus vaikščiojimas taip pat padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, riziką susirgti antrojo tipo diabetu, taip pat stiprina kaulus ir gerina kraujotaką.
Statistika rodo: vis daugiau žmonių priauga antsvorio. Kol vieni saujom ryja liekninamąsias (ir dažniausiai ne itin veiksmingas) tabletes, kiti mina parkų takelius.
Tai, kad reguliarus fizinis krūvis yra naudingas, žino daugelis, tačiau šios žinios būna labai abstrakčios, todėl motyvacijos mankštintis neretai pritrūksta. Kokie gi yra sporto privalumai?
Įkvepiantis video apie tai, kad niekada negalima pasiduoti.
Jei dirbate biure prie kompiuterio po 8–12 valandų per dieną ir neturite sąlygų pasivaikščioti taip dažnai, kaip norite, galite nemačiomis pasimankštinti. Šie pratimai padės sumažinti nuovargį, išvengti nugaros skausmo, pagerinti bendrą savijautą, nuotaiką ir darbingumą.
Visi mes puikiai žinome, kad reguliarus fizinis aktyvumas yra labai naudingas, tačiau kaip save motyvuoti, kaip prisiversti sportuoti? Kodėl rytais taip sunku padaryti paprasčiausią mankštelę, kodėl apleidžia noras savaitgaliais pabėgioti parke ar nueiti į sporto klubą?
Niekam nėra paslaptis, kad daugelis žmonių rudens labai nemėgsta – omenyje turime ne tik mokinukus ir studentus, kuriuos taip sunku rytais išversti iš lovos, bet ir tuos, kuriems mokslo metai jau seniai liko praeityje. Ir nieko nuostabaus – juk manoma, kad šis metų laikas yra depresyvus; dienos trumpėja, o ir orai dažniausiai taip pat nebedžiugi...
Bėgimui tapus madingu reiškiniu, daugelis jau spėjo pamiršti, kad be specialaus pasirengimo ir žinių tai gali tapti nemalonių skausmų ar rimtesnių traumų priežastimi.
Medikai aktyviai skatina žmones pradėti daugiau judėti, gąsdina nutukimu ir įvairiomis ligomis. Deja, užsispyrimo ir motyvacijos dažniausiai užtenka neilgam – po mėnesio treniruočių daugelis vyrų ir moterų rezultatais būna nepatenkinti. Kaip gi reikia sportuoti, kad tai iš tiesų būtų naudinga?
Bėgioti turėtų patikti visiems. Jeigu manote kitaip – tai tikrai nėra gerai. Tokia jau ta žmogaus prigimtis – jis turi judėti, būti aktyvus, džiaugtis gyvenimu. Bėgiojimas ne tik teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, tačiau taip pat padeda atkurti ir vidinę pusiausvyrą.
Pažadas draugui ištesėtas. Maratonas įveiktas. Rezultatas geresnis nei tikėtasi, o nuotaika puiki. Tačiau bėgimo bateliai greičiausiai bus „padžiauti ant vinies“. Tokie pirmieji gerai žinomo plastikos chirurgo Martyno Norkaus įspūdžiai įveikus prestižinę 42 km 195 m distanciją sekmadienį vykusiame Vilniaus „Danske Bank“ maratone.
Ar esate matę ką nors panašaus? Šio vyruko taiklumas tiesiog neįtikėtinas!
Vidutiniškai suaugęs žmogus turi apie 100 milijardų smegenų ląstelių, iš kurių apie 85000 prarandame kasdien. Jei visas savo smegenų ląsteles sujungtume į siūlą, jo užtektų nuo čia iki saulės ir atgal..